Megučionių pradinė mokykla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Megučionių pradinė mokykla
Megučionių pradinė mokykla
Gyvenvietė: Megučioniai

Megučionių pradinė mokykla – dieninė, pradinio mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, veikusi Megučionių kaime (dabar Pakruojo rajonas).

Turinys

Istorija

Pirmoji mokytoja Ona Viliūnaitė

Megučionių pradinė mokykla įsikūrė 1920 metais dideliame mūriniame buvusio dvaro pastate. Viename jo gale – iš vakarų pusės – buvo gyvenamosios patalpos, o kitame gale – iš rytų – buvo tvartas ir patalpa sudėti pašarams. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Skaistgirio (Joniškio r.) vargonininko duktė Ona Viliūnaitė. Mokytoja dar rengė mokykloje ir vakarinius kursus, kuriuose ji kas antrą vakarą norinčius mokė rašto. Tuos kursus lankė ne tik paaugliai, bet ir jaunuoliai. Kursai mokykloje veikė dvejus metus. Buvo mokoma skaityti iš skaitymų knygos „Mūsų dirva“.

Mokytojas Juozas Viliūnas

Mokytojai susirgus, į Megučionių pradinę mokyklą atvyko dirbti Šiaulių mokytojų seminarijos nebaigęs jos brolis Juozas Viliūnas, turėjęs labai gražų balsą ir tvirtas kairiąsias pažiūras. Mokytojas J.Viliūnas, pirmą kartą Megučionių kaime subūręs jaunus žmones, pradėjo ruošti vaidinimus. Tie vaidinimai vyko Leono Vilko klojime.

Gyvenimiškame vaizdelyje „Kuprotas oželis“ vaidino pats mokytojas. Vėliau pastatytoje keturių veiksmų komedijoje „Ponas Daugnoris“ pono vaidmenį atliko Juozapo Paslavičiaus, caro laikais uždraustos lietuviškos spaudos platintojo, sūnus Jonas, o mokytojas J.Viliūnas buvo komedijos pono sūnus. Juozas Praniulis vaidino žydą Goldmaną, J.Paslavičiaus sesuo Bronislava – pono dukterį, o Apolonija Šveterytė – tarnaitę. Veikiai J.Viliūnas buvo iškeltas iš Megučionių pradinės mokyklos, dirbo kažkur netoli Latvijos sienos, ten sunkiai susirgo ir mirė.

Mokytojas Antanas Kudžma

Į Megučionių pradinę mokyklą buvo atkeltas mokytojauti Antanas Kudžma, kilęs iš Šeduvos. Atvyko kartu su seseria, turėjo arklį ir karvę, nes prie mokyklos buvo 3 ha sklypas, skirtas čia dirbusiems mokytojams. 1928 metais mokytojas A.Kudžma buvo iškeltas į Guostagalį, o į jo vietą atvyko Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas Vladas Karalius.

Mokytojas Vladas Karalius

Buvo jis gimęs 1898 metais Šakiuose, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir iki 1926 metų tarnavo trečiajame DLK Vytauto pėstininkų pulke, stovėjusiame Alytuje, turėjo leitenanto laipsnį. 1930 metais V.Karalius jau dirbo Linkuvos pradinės mokyklos vedėju, dėstė Linkuvos gimnazijoje karinį parengimą, buvo Šaulių sąjungos narys, vadovavo šaulių būriui. 1941 metais V.Karalius su šeima buvo ištremti į Tomsko sritį, grįžo tik 1957 metais. Mirė jis 1978 metais Vilniuje.

Mokytojai Valerija ir Vaclovas Čepuliai

V.Karaliui išsikėlus dirbti į Linkuvą, čia atvyko mokytojauti Vaclovas Čepulis (1909-1991). Buvo jis gimęs 1909 metais Galminaičių kaime, Kelmės valsčiuje. V.Čepulis Megučionių pradinėje mokykloje dirbo nuo 1930 metų iki 1944 metų pavasario. Apie mokytoją žmonėms liko patys geriausi atsiminimai, nes jis viską darė iš visos širdies, tiek ruošdamas vaidinimus, tiek organizuodamas jaunųjų ūkininkų ratelių veiklą ir jiems vadovaudamas, padėdamas kaimo jaunimui siekti sportinių laimėjimų. V. Čepulis visur ir visus fotografavo, norėdamas ilgiems dešimtmečiams užfiksuoti prabėgantį įvairiopą gyvenimą.

V.Čepulis buvo ir Šaulių sąjungos narys.

Mokytojas pats pasisėjo kviečiukų (vasarinių kviečių) prie mokyklos esančiame sklype, pats nusipjovęs susikrovė į brolių Jono ir Juozo Paslavičių klojimą, kuliant javus, pats ėjo leisti juos kuliamojon, pasikvietęs talkon Anelę Šveterytę, nes šioji labai spėriai sukdavosi pjaustinėdama pėdų grįžtes. Padedant brolių Paslavičių šeimai, mokytojas pasisodino cukrinių runkelių, o paskui turėjo didelio vargo veždamas juos prie geležinkelio ir skubiai kraudamas į paliktą platformą, išrūpintą iš Linkuvos stoties viršininko. Mokėjo šis mokytojas ir baldą sau sumeistrauti, laikrodį pataisyti, ant mokyklos stogo sumontavo vėjo malūnėlį, kuris jo butui tiekė elektrą.

1938 metais V.Čepulis vedė Megučionių ūkininko Dominyko Jasiūno dukterį Valeriją (g. 1916 m.), 1937 m. baigusią Linkuvos gimnaziją (XIII laida). Ji kartu su vyru pradėjo mokytojauti.

Megučionių pradinėje mokykloje penktasis skyrius buvo atidarytas 1942 metais. V.Čepulienė mokė pirmą, antrą ir trečią skyrius, V.Čepulis – ketvirtą ir penktą. Mokykloje trūkstant patalpų, penktajam skyriui buvo paskirta rūbinė (nedidelė patalpa, esanti prieš vieną klasę), čia pastatyta šildymo krosnelė, (rūbinė nebuvo apkūrenama), naujai nubalintos sienos.

Atsirado ne vienas mokinys panoręs mokytis penktajame skyriuje: Stasė Vasilevičiūtė, Elena Jasiūnaitė, Marija Reikaitė, Stasys Dovidavičius, Vytautas Lukoševičius, Jonas Laurikietis iš Girbutkių, Jonas Reika iš Petrašiūnų, Pranas Tamošiūnas. Kitais metais vėl atsirado norinčių baigti penktą skyrių. Jame mokėsi Elena Vasilevičiūtė, Monika Valtarytė, Petras Šimkus, Elžbieta Grigaliūnaitė, Ignas Vasilevičius, Valerija Užiūnaitė, Almonė Gulbinaitė.

Kun. Povilas Drumžys iš Linkuvos atvykdavo dėstyti liturgikos (mokslas apie pamaldų apeigas), o mokytojas o V.Čepulis penktą skyrių mokė vokiečių kalbos.

Prasidėjus 1944 metais antrajai sovietinei okupacijai, mokytojas vos išliko gyvas. Čepuliui sužinojus, kad juos norima suimti, slapstėsi pas Adomą Reiką, pas Lovčikus ir Zalunskius. Po kiek laiko Čepuliai išvyko į Vaclovo tėviškę. Čia mokytojas ilgai dirbo Kelmės rajono Gudelių ir Ramoniškio mokyklose. Išėjęs į pensiją, dar dirbo Ligšilio aštuonmetėje mokykloje.

Čepuliams išvykus, Megučionių mokykloje „šeimininkavo“ kareiviai. Penktojo skyriaus patalpose buvusi biblioltekėlė buvo nusiaubta – knygos voliojosi ant grindų, išspardytos ir purvinos. Kitos mokyklos patalpos taip pat buvo suniokotos.

V. Čepulis mirė Tytuvėnuose 1991 metais sausio 13 dieną. Palaidotas Kelmės rajono Kiaunorių kaimo kapinaitėse.

Čepuliai užaugino du sūnus: Vidas – Kauno technikos universiteto docentas, Vilius – gydytojas Šiauliuose.

Mokytojas Rozenbergas

1944 metais prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, vėlų rudenį Megučionių pradinė mokykla vėl pradeda veikti. Į ją atvyksta dirbti iš kažkur atsiradęs barzdotas žydas Rozenbergas, visiškai sovietiškas žmogus. Kartą jis paliepęs mokiniui skaityti Maironio eilėraštį, bet, pamatęs, kad poeto eilės perdėm persunktos meile Lietuvai, liepęs nutraukti skaitymą. Rozenbergas, nė mėnesio neišdirbęs, kažkur išvažiavo.

Mokytojas Normantas

Mokytojauti atvyko Normantas, žmogus mažo ūgio, su didele vešlia ševeliūra ir labai piktas. Jis pripažįsta fizines bausmes – stumdo ir klupdo ant žemės mokinius, į bijantį sukuždėti, prastai aprengtą ir apautą karo metų vaiką žiūri kaip į didžiausią nusikaltėlį. Mokykloje dėl malkų trūkumo baisiausiai šalta, vaikai sėdi suoluose apsivilkę, sustingusiom rankom.

1946 metų pavasarį ir Normantas kažkur išvažiuoja, žmonės kalbėjo, kad Palangoje įsitaisęs dirbti vargonininku.

Tiek Rozenbergas, tiek Normantas buvo atsitiktiniai žmonės, nelemtai papuolę mokyklon, nemylėję mokinių, nemėgę savo darbo.

Mokytojas Bronius Bitinas

1946 metais į Megučionių pradinę mokyklą atvyko mokytojauti Bronius Bitinas, kilęs iš šio krašto, geraširdis iš prigimties, supratęs ir mylėjęs kaimo vaiką. B.Bitinas gimė 1911 metais Bučiūnų kaime, Klovainių parapijoje. 1930 m. jis baigė Linkuvos gimnaziją (VI laida), vėliau prie Švietimo ministerijos organizuotus pradinių mokyklų mokytojų kursus ir išvyko dirbti mokytoju į Jakutiškių pradinę mokyklą, buvusią Semeliškių valsčiuje, Trakų apskrityje. Ten dirbdamas Bitinas įstojo į Šaulių sąjungą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis grįžo tėviškėn, nacių okupacijos metais dirbo Gudžiūnų pradinėje mokykloje, o 1946 metais buvo atkeltas į Megučionių pradinę mokyklą, kur dirbo iki 1966 m.

Mokytojai Simonas Čirvinskas ir Pranas Daunoras

Padidėjus mokinių skaičiui Megučionių pradinėje mokykloje, ištremtų Valerijos ir Dominyko Jasiūnų sodyboje buvo sukomplektuota antroji mokykla. Ji veikė neilgą laiką ir joje mokytojavo Simonas Čirvinskas, vėliau Pranas Daunoras. B.Bitinui išsikėlus, į Megučionių pradinę mokyklą atvyko dirbti Salomėja Lovčikaitė-Freibergienė.

Mokytoja Salomėja Lovčikaitė-Freibergienė

Senąjį pastatą restauravus ir įkūrus jame kolūkio kultūros namus, mokyklai netoli kaimo kapinaičių buvo pastatytas standartinis namas. 19671978 m. Megučionių pradinėje mokykloje mokytojavo Salomėja Lovčikaitė-Freibergienė.

1980 metais Megučionių pradinė mokykla dėl labai mažo mokinių skaičiaus buvo uždaryta o jos pastatas parduotas iš Dūčių kilusiam Antanui Staniuliui.

Mokiniai

Nuotraukos

Nuorodos. Šaltiniai

  • Gintautas Juozas Janušonis, „Nuo Linkuvos į pietus ir vakarus“; 2000.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: