Mera
Kitos reikšmės – Mera (reikšmės).
| Mera | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 61,5 km |
| Nuolydis | 125 cm/km |
| Baseino plotas | 204,4 km² |
| Vidutinis debitas | 1,94 m³/s |
| Ištakos | Vidžių Kelias |
| Žiotys | Žeimena |
| Šalys | Lietuva |
Mera arba Mera - Kūna – upė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone; Žeimenos kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12110280. Prasideda Vidžių Kelio kaime, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių[1]. Ištakų altitudė 198,1 m. Teka į pietus, pietvakarius, žemupyje pasuka į šiaurės vakarus, smarkiai vingiuoja. Teka daugiausia miškingoms vietovėmis (Melninkų, Kušliškės, Alavaitiškės, Trakų, Daumilų, Gelednės, Zalavo, Pabradės miškai), dalyje aukštupio ir vidurupio - ir pievomis bei dirbamais laukais. Įteka į Žeimeną 30,1 km nuo jos žiočių, Pabradės miške, 1 km į rytus nuo Meškerinės, 7,5 km į šiaurės rytus nuo Pabradės. Įtekėjimo altitudė 121,3 m.
Intakai: Santaka, M - 4, M - 2 (dešinieji); M - 3, M - 1 (kairieji). Upės baseine nemažai pelkių ir ežerų (Acintas, Perūnas, Kūna).
Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota. Pačiame aukštupyje, per Švenčionių miestą, 1,1 km teka požeminiu vamzdžiu.
Prie Meros įsikūrusios gyvenvietės: Vidžių Kelias, Naujieji Zadvarninkai, Švenčionys, Cirkliškis, Salomenka, Myliai, Melninkai, Senas Strūnaitis, Naujas Strūnaitis, Kasčiukai,Kusliškė, Ziboliškė, Trakai, Daumilai, Bielkiškė, Zalavas, Jenarališkė, Vincentavas, Pamerionys, Merionys I, Baliuliai, Padvarė, Kalviškė, Gužiai, Pažeimenė.
Upėvardis Mera kildinamas nuo žodžio marios, marės („jūra“); plg. lot. mare, sen. air. muir, got. marei bei indoeuropiečių prokalbe *mor- „stovintis vanduo“. Pavadinimo Kūna kilmė siejama su žodžiu kunė („klampi bala, liūnas“).[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||