Meriai
| Volgos finų gentys Meriai (Ме́ря) | |
| Dabartinė teritorija | Maskvos, Vladimiro, Jaroslavlio, Ivanovo, Kostromos sritys |
| Kalba | Merių kalba |
| Gyvenvietės | Sara |
 | |
Meriai – senovinė finougrų gentis, gyvenusi Zalesėje, toje teritorijoje, kur vėliau susikūrė Rostovo, Kostromos, Jaroslavlio, Vladimiro miestai. Egzistuoja nuomonė, kad meriai galėję būti dabar tebegyvuojančios marių tautos vakarinė atšaka. Daugelis merių toponimų verčiami remiantis marių kalba. Be to, Rusijos kronikoje „Kazanės istorija“ minimi čeremiai arba mariai kaip Rostovo senieji gyventojai. VI a. minimi Jordano kronikose kaip merenai, bei vėlesnėse rusų kronikose. Merų sostine laikoma Saros tvirtovė, stovėjusi netoli Nero ežero. XI a. asimiliuoti rytų slavų.
Kalbėjo merių kalba, gimininga marių, mordvių, muromų kalboms.
| Finų gentys ir žemės VII-XIII a. | 
|
|---|---|
| Suomija: Sumiai | Hemiai | Sakunta | Savo | Karelija: Korelai | Livikai | Liudikai Vepsai | Narova | Laplandija: Samiai | Ingrija: Ižorai | Vodai Estai: Sakala | Ugandi | Sarema | Lenema | Alempois | Nurmekund | Mohu | Vaiga | Harju | Jarva | Viruma | Revala Lyviai: Dauguvos | Turaida | Metsepolė | Idumėja | Ventava | Vanema Volgos finai: Burtasai | Muromai | Meriai | Čeremisai | Mordviai | Meščerai Permiai (Komiai, Komiai-permiečiai, Jodziakez) | Votiakai (Besermanai) | |
| ||||||