Gerardas Merkatorius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Merkatorius)
Gerardas Merkatorius

Gerardas Merkatorius (lot. Gerhardus Mercator, ol. Gerard de Kremer; g. 1512 m. kovo 5 d. Rupelmonde, rytų Flandrija – m. 1594 m. gruodžio 2 d. Duisburge) – flamandų geografas, kartografas ir matematikas.

Sudarė ir išleido daug tuo metų europiečiams žinomo pasaulio žemėlapių, pirmasis žemėlapių rinkinius ir jų aprašymus pavadino atlasais. Sukūrė unikalią žemėlapių projekciją.

Merkatorius mokėsi Hertogenbose pas Georgijų Makropedijų, vėliau Leuveno universitete, kur tapo geografo ir braižytojo Rainerio Gemo-Fryzo mokiniu. 1532 m. baigė universitetą ir su Gemu-Fryzu pradėjo ruošti Žemės ir Mėnulio gaublius, taip pat gamino tikslius braižybos ir astronomijos instrumentus. 1537 m. išleido 6 lapų Palestinos žemėlapį, o 1538 m. pasaulio žemėlapį, kuriame pirmą kartą pažymėjo Pietų žemyną (Terra Australis Incognita). Šie du darbai išgarsino Merkatorių, todėl jam pavesta sudaryti Flandrijos žemėlapį, kurį jis paruošė 1540 m. Kitais metais Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V užsakė Merkatoriui paruošti tikslius astronominius instrumentus. Tais pačiais metais kartografas sudarė Žemės gaublį, o po 10 metų – Mėnulio gaublį ir 1552 m. padovanojo Šv. Romos imperatoriui.

1544 m. Merkatorius areštuotas ir apkaltintas erezija už protestantų palaikymą, bet greitai išvaduotas. Bijodamas dėl savo saugumo katalikiškoje Flandrijoje Merkatorius 1552 m. priėmė Klevo hercogo Julicho Klevo Bergo pakvietimą ir persikėlė į Duisburgą.

Vaizdas:1578 Europae Octava Tabula Mercator.jpg
1578 m. Merkatoriaus išleistas Šiaurės Europos žemėlapis

1544 m. Merkatorius išleido 15 lapų Europos žemėlapį, kuriame pirmą kartą teisingai pavaizdavo Viduržemio jūrą, ištaisydamas nuo Ptolemėjaus laikų darytas klaidas. 1563 m. sudarė Lotaringijos žemėlapį, 1564 m. – 8 lapų Britų salų žemėlapį. 1569 m. išleido veikalą Chronologia apie kartografinius ir astronominius darbus. Merkatorius per 3 metus paruošė naują Europos žemėlapį, 1578 m. sudarė graviruotą žemėlapį Ptolemėjaus „Geografijos“ naujam leidimui. Vėliau atsidėjo „Atlaso“ gamybai: pirmoji jo dalis su 51 Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos žemėlapiu išleista 1585 m., antra – 23 Italijos ir Graikijos žemėlapiai išleista 1590 m., o trečią dalį, kurią sudarė 36 Britų salų žemėlapiai 1595 m., po Gerardo Merkatoriaus mirties, išleido jo sūnus Rumoldas.

Merkatoriaus garbei vadinamos įvairios kartografinės įmonės.

Šaltiniai

  • Л. Багров. История картографии. – Москва: Центрполиграф, 2004. ISBN 5-9524-1078-2.
  • Mercator: The Man Who Mapped the Planet by Nicholas Crane, ISBN 0-8050-6624-1, Henry Holt & Company, Inc.; July 2002
  • Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabricati Figura (Atlas, or Cosmographical Meditations on the Frame for the World and its Form) by Gerardus Mercator, Duisburg, 1595; Lessing J. Rosenwald Collection, Library of Congress. ISBN 1-891788-26-4
  • Gerard Mercator: His Life And Works, Elial F. Hall (1878), Journal of the American Geographical Society of New York, Vol. 10 pp. 163–196


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Gerardas Merkatorius – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+34-0=34 wiki spaudos ženklai).