Merkinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Merkinė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Merkine.jpg   
Merkines Baznycia.jpg
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Merkinė
Koordinatės:54°09′47″N 24°11′06″E / 54.163°N 24.185°E / 54.163; 24.185 (Merkinė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Merkinės seniūnija
Gyventojų: 963 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Merkìnė
Kilmininkas: Merkìnės
Naudininkas: Merkìnei
Galininkas: Merkìnę
Įnagininkas: Merkinè
Vietininkas: Merkìnėje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MerkinėVikiteka

Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, 32 km į vakarus nuo Varėnos, prie kelių  A4  VilniusVarėnaGardinas,  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė ir  133  MerkinėLeipalingis sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje. Seniūnijos centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas. Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XVII a. pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė, išsaugota senoji gatvių struktūra.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais.
  • Trikampės aikštės centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – kraštotyros muziejus; iš rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu).
Legenda cmentarz.svg Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Merkinės piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklas Merkinės mūšiui atminti, pastatytas 2010 m.
  • Du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti 1575 m. ar 1579 m.).
  • Merkinės kryžių kalnelis, kuriame 154 vardiniai kryžiai ir mūrinė partizanų koplyčia (1994 m.).
  • Paminklai:
    • V. Krėvei, pastatytas 1994 m. (skulptorius Petras Mazūras)
    • Šv. Kazimierui, pastatytas 1993 m. (skulptorius K. Lanauskas)
Tiltas per Nemuną (XX a. 6–7 dešimtmetis)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Merkinės internatinė mokykla (įkurta 1960 m.), lopšelis-darželis, Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas (įkurtas 1990 m.)
Japanese Map symbol (Library).svg Merkinės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-65035)
RWB Krankenhaus.svg Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija
Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos.
  • Laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai
  • Jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Merkinės kraštotyros muziejus (cerkvėje) ir jo padalinys – Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus (1996 m.).
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Dzukijos nacionalinis parkas.png

Merkinė išsidėsčiusi Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių VilniusVaršuva ir KaunasGardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną nutiestas Merkinės tiltas. Pakeliui link Leipalingio stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti 1579 m., prie jų buvo pritvirtintas Merkinės herbas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Ryliškiai – 15 km ALYTUS – 28 km PERLOJA – 16 km
VARĖNA – 32 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kibyšiai – 8 km
LEIPALINGIS – 24 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Merkinė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Merkinė TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Priešistorė

Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas Merkinės tarpledynmetis, šilto klimato laikotarpis pleistocene. Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia Svidrų kultūrai. Stovyklavietės ir gyvenvietės – Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.

Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami Kundos ir Kutlajevkos kultūrai. 10 gyvenviečių priskirtinos Janislavcių kultūrai. neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės.

Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus V a. pr. m. e. – IV a. radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui V a. – IX a. priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui, IX a. – XII a. būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis.

Viduramžiai

Merkinė buvo svarbus strateginis LDK Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, kai jai buvo suteiktos miesto teisės. Nuo Merkinė minima 1377 m. Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai.

Manoma, kad Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila, tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir Vilniui. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas), kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1418 m. įkurta parapinė bažnyčia.

Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau XV a. 2-ojoje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė buvo Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI a. minimas Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija. Nuo 1529 m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei.[7] 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Magdeburgo teises, (1776 m. atimtos, 1791 m. rugpjūčio 1 d. savivalda atkurta), 1569 m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės ATR žemėlapiuose. 1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo Merkinės dabartiniame Šalčininkų rajone.

1605 m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 m. kūrėsi žydai. 1633 m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 m. – siuvėjų cechų privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų. 1648 m. Merkinėje mirė ATR valdovas Vladislovas IV Vaza. Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir 17001721 m. Šiaurės karą Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1707 ir 1708 m. dukart Merkinėje lankėsi caras Petras I. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.

Naujieji laikai

Napoleonas Orda. Merkinės rotušė, 1875–1877 m.

1756 m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 m. sukilimą Rusijos imperijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803 m., 1822 m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. 1838 m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. 1888 m. ant rotušės pamatų pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.

Nuo 1889 m. buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 m. įsteigtas Blaivybės skyrius.

Merkinė degė ir 1921 m. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai (1931 m. – 1700), pakraščiuose – lietuviai. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai.

Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. 1941 m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 m. gruodžio 15 d. Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko Merkinės mūšis. 19401941 m. ir 19441953 m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.

19491959 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 19591993 m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, Merkinės vidurinė mokykla.

1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia. 1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas. 2009 m. Merkinė šventė savo 650 m. jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. ? ? Trakų vaivadija
XVI a. Merkinės seniūnijos centras
XVIII a. ? Trakų apskritis
17911795 m. ? Merkinės apskrities centras
18611915 m. Merkinės valsčiaus centras Trakų apskritis
19151917 m. Alytaus-Merkinės apskritis
19171946 m. Alytaus apskritis
19461950 m. Varėnos apskritis
19501953 m. Merkinės apylinkės centras Druskininkų rajonas Vilniaus sritis
19531955 m.
19551995 m. Varėnos rajonas
1995 Merkinės seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai vandenvardinis vietovardis – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.[8]

Gyventojai

XVI a. viduryje buvo – 1250–1890, XVII a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 m. – 113, 1775 m. – 128 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2021 m.
1830 m. 1867 m. 1869 m. 1882 m. 1897 m.sur. 1905 m.[9] 1923 m.sur. 1959 m.sur.
703 1 525 1 494 2 148 2 280 3 023 2 105 949
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
1 640 1 799 1 390 1 430 1 564 1 434 1 228 963

Žymūs žmonės

  • Vladislovas Vaza (1595–1648), Lietuvos didysis kunigaikštis. Čia jis praleido daug laiko, mėgo medžioti apylinkių miškuose, čia susirgo ir mirė. Manoma, kad valdovas mirė sukaitęs stumbrų medžioklėje ir persišaldęs.

Patarlės


Sportas

Galerija

Šaltiniai

  1. Merkinė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Меречь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 115 psl. (rus.){{#subobject:Merkinė (Меречь, ESBE) |Straipsnis=Merkinė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Меречь |Žodyno tomas=Т. 19 (37) |Žodyno puslapis= 115 psl. }}
  4. Меречь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 227 psl. (rus.)
  5. Merkinė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Merkinė loadmap.net
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 134–135 psl.
  9. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  • Merkinė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 331 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 150–151 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 122% (+20008-831=19177 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+300-3267=-2967 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 1% (+143-0=143 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+39-0=39 wiki spaudos ženklai).