Merkinė
- Kitos reikšmės – Merkinė (reikšmės).
Merkinė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Varėnos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Merkinės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 963 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | MerkinėVikiteka |
Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, 32 km į vakarus nuo Varėnos, prie kelių A4 Vilnius–Varėna–Gardinas, 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė ir 133 Merkinė–Leipalingis sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje. Seniūnijos centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas. Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XVII a. pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė, išsaugota senoji gatvių struktūra.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais.
|
Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės. |
Merkinės piliakalnis |
Paminklas Merkinės mūšiui atminti, pastatytas 2010 m.
|
Tiltas per Nemuną (XX a. 6–7 dešimtmetis) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Merkinės internatinė mokykla (įkurta 1960 m.), lopšelis-darželis, Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas (įkurtas 1990 m.) |
Merkinės biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-65035) |
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija |
Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos.
|
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Merkinės kraštotyros muziejus (cerkvėje) ir jo padalinys – Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus (1996 m.). |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Merkinė išsidėsčiusi Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių Vilnius–Varšuva ir Kaunas–Gardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną nutiestas Merkinės tiltas. Pakeliui link Leipalingio stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti 1579 m., prie jų buvo pritvirtintas Merkinės herbas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Ryliškiai – 15 km | ALYTUS – 28 km | PERLOJA – 16 km VARĖNA – 32 km |
|||||||||
|
|||||||||||
Kibyšiai – 8 km LEIPALINGIS – 24 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Merkinė TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Priešistorė
Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas Merkinės tarpledynmetis, šilto klimato laikotarpis pleistocene. Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia Svidrų kultūrai. Stovyklavietės ir gyvenvietės – Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.
Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami Kundos ir Kutlajevkos kultūrai. 10 gyvenviečių priskirtinos Janislavcių kultūrai. neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės.
Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus V a. pr. m. e. – IV a. radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui V a. – IX a. priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui, IX a. – XII a. būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis.
Viduramžiai
Merkinė buvo svarbus strateginis LDK Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, kai jai buvo suteiktos miesto teisės. Nuo Merkinė minima 1377 m. Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai.
Manoma, kad Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila, tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir Vilniui. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas), kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1418 m. įkurta parapinė bažnyčia.
Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau XV a. 2-ojoje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė buvo Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI a. minimas Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija. Nuo 1529 m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei.[7] 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Magdeburgo teises, (1776 m. atimtos, 1791 m. rugpjūčio 1 d. savivalda atkurta), 1569 m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės ATR žemėlapiuose. 1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo Merkinės dabartiniame Šalčininkų rajone.
1605 m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 m. kūrėsi žydai. 1633 m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 m. – siuvėjų cechų privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų. 1648 m. Merkinėje mirė ATR valdovas Vladislovas IV Vaza. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir 1700–1721 m. Šiaurės karą Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1707 ir 1708 m. dukart Merkinėje lankėsi caras Petras I. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.
Naujieji laikai
1756 m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 m. sukilimą Rusijos imperijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803 m., 1822 m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. 1838 m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. 1888 m. ant rotušės pamatų pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.
Nuo 1889 m. buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 m. įsteigtas Blaivybės skyrius.
Merkinė degė ir 1921 m. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai (1931 m. – 1700), pakraščiuose – lietuviai. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai.
Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. 1941 m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 m. gruodžio 15 d. Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko Merkinės mūšis. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.
1949–1959 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1959–1993 m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, Merkinės vidurinė mokykla.
1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia. 1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas. 2009 m. Merkinė šventė savo 650 m. jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XV a. | ? | ? | Trakų vaivadija |
XVI a. | Merkinės seniūnijos centras | ||
XVIII a. | ? | Trakų apskritis | |
1791–1795 m. | ? | Merkinės apskrities centras | |
1861–1915 m. | Merkinės valsčiaus centras | Trakų apskritis | |
1915–1917 m. | Alytaus-Merkinės apskritis | ||
1917–1946 m. | Alytaus apskritis | ||
1946–1950 m. | Varėnos apskritis | ||
1950–1953 m. | Merkinės apylinkės centras | Druskininkų rajonas | Vilniaus sritis |
1953–1955 m. | |||
1955–1995 m. | Varėnos rajonas | ||
1995– | Merkinės seniūnijos centras | Varėnos rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai vandenvardinis vietovardis – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.[8]
Gyventojai
XVI a. viduryje buvo – 1250–1890, XVII a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 m. – 113, 1775 m. – 128 dūmai.
Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2021 m. | |||||||||
1830 m. | 1867 m. | 1869 m. | 1882 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[9] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
703 | 1 525 | 1 494 | 2 148 | 2 280 | 3 023 | 2 105 | 949 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
1 640 | 1 799 | 1 390 | 1 430 | 1 564 | 1 434 | 1 228 | 963 | ||
|
Žymūs žmonės
- Vladislovas Vaza (1595–1648), Lietuvos didysis kunigaikštis. Čia jis praleido daug laiko, mėgo medžioti apylinkių miškuose, čia susirgo ir mirė. Manoma, kad valdovas mirė sukaitęs stumbrų medžioklėje ir persišaldęs.
Patarlės
Sportas
- FK Merkinė (futbolas)
Galerija
Merkinės piliakalnis žiemą
Pro pat piliakalnį teka upeliukas Stangė
Šaltiniai
- ↑ Merkinė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Меречь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 115 psl. (rus.){{#subobject:Merkinė (Меречь, ESBE) |Straipsnis=Merkinė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Меречь |Žodyno tomas=Т. 19 (37) |Žodyno puslapis= 115 psl. }}
- ↑ Меречь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 227 psl. (rus.)
- ↑ Merkinė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Merkinė loadmap.net
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 134–135 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- Merkinė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 331 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 150–151 psl.
- Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 709 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Merkinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 53 psl.
- Merkinė. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 430 psl.
- Меречь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 227 psl. (rus.)
- Merkinės istorijos bruožai (sud. Algimantas Černiauskas, Henrikas Gudavičius, Vykintas Vaitkevičius). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. – 452 p.: iliustr. – ISBN 9986-780-57-8
- A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2. kn. 2. 2005 m.
- Merkinės lopšinės ir žaidimai (sud. Rita Černiauskienė). – Merkinė: Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“, 2007. – 142 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-775-00-3
- Apie Merkinę
- Merkinės istorijos bruožai
- Žemėlapiai ir istorija
- Nuotraukos
|