Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Merkinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Merkinė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Merkine COA.gif   
Merkines Baznycia.jpg
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Merkinė
54°09′50″N 24°11′10″E / 54.164°N 24.186°E / 54.164; 24.186 (Merkinė)Koordinatės: 54°09′50″N 24°11′10″E / 54.164°N 24.186°E / 54.164; 24.186 (Merkinė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Merkinės seniūnija
Gyventojų: 1 228 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Merkìnė
Kilmininkas: Merkìnės
Naudininkas: Merkìnei
Galininkas: Merkìnę
Įnagininkas: Merkinè
Vietininkas: Merkìnėje
Istoriniai pavadinimai
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MerkinėVikiteka

Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelių  A4  VilniusVarėnaGardinas ,  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė  ir  133  MerkinėLeipalingis  sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnijos centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas. Miestelyje yra trikampė aikštė, išsaugota senoji gatvių struktūra.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Stovi Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais.
  • Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – kraštotyros muziejus; ir rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu).
SilentHillFilmCultSymbol.svg Merkinės piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklas Merkinės mūšiui atminti (pastatytas 2010 m.).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Yra Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Merkinės internatinė mokykla (įkurta 1960 m.), lopšelis-darželis, Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas (įkurtas 1990 m.)
Japanese Map symbol (Library).svg biblioteka (nuo 1947 m.)
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png paštas (LT-65035)
RWB Krankenhaus.svg palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija
Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos.
  • laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai
  • jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kraštotyros muziejus, Lietuvių tautos kančių ir genocido muziejai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Dzukijos nacionalinis parkas.png
Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė

Merkinė išsidėsčiusi Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių VilniusVaršuva ir KaunasGardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną nutiestas Merkinės tiltas. Pakeliui link Leipalingio stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti 1579 m., prie jų buvo pritvirtintas Merkinės herbas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Ryliškiai – 15 km ALYTUS – 28 km PERLOJA – 16 km
VARĖNA – 30 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kibyšiai – 8 km
LEIPALINGIS – 24 km


WikiMapia žemėlapis

Merkinė WikiMapia žemėlapyje[5]

Topografinis žemėlapis

Merkinė topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Priešistorė

Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas Merkinės tarpledynmetis, šilto klimato laikotarpis pleistocene. Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia Svidrų kultūrai. Stovyklavietės ir gyvenvietės – Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.

Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami Kundos ir Kutlajevkos kultūrai. 10 gyvenviečių priskirtinos Janislavcių kultūrai. neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės.

Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus V a. pr. m. e. – IV a. radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui V a. – IX a. priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui, IX a. – XII a. būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis. [8]

Viduramžiai

Merkinė buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, nuo 1377 m. – Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai.

Manoma, kad Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila, tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir Vilniui. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas), kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1418 m. įkurta parapinė bažnyčia.

Merkinė (Merecz) 1648 m. Europos žemėlapyje. („An Historical Atlas Containing a Chronological Series of One Hundred and Four Maps, at Successive Periods, from the Dawn of History to the Present Day.“ by Robert H. Labberton. Sixth Edition. 1884.)

Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau XV a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI amžiaus minimas Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija. Nuo 1529 m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei. [9] 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Magdeburgo teises, (1776 m. atimtos, 1791 m. savivalda atkurta), 1569 m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiuose. 1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo Merkinės dabartiniame Šalčininkų rajone.

1605 m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 m. kūrėsi žydai. 1633 m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 m. – siuvėjų cechų privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų. 1648 m. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza. Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir 17001721 m. Šiaurės karą Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1707 ir 1708 m. dukart Merkinėje lankėsi caras Petras I. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.

Naujieji laikai

Napoleonas Orda. Merkinės rotušė, 1875-1877 m.

1756 m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 m. sukilimą Rusijos imperijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803 m., 1822 m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. 1838 m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. 18611950 m. Merkinė buvo valsčiaus centras. 1888 m. ant rotušės pamatų pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.

Nuo 1889 m. buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 m. įsteigtas Blaivybės skyrius.

Merkinė degė ir 1921 m. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai (1931 m. – 1700), pakraščiuose – lietuviai. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai.

Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. 1941 m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 m. gruodžio 15 d. Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko Merkinės mūšis. 19401941 m. ir 19441953 m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.

19491959 m. kolūkio, 19591993 m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [10] Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, Merkinės vidurinė mokykla.

1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia. 1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas. 2009 m. Merkinė šventė savo 650 m. jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a.  ?  ? Trakų vaivadija
XVI a. Merkinės seniūnijos centras
XVIII a.  ? Trakų apskritis
17911795 m.  ? Merkinės apskrities centras
XIX a. – XX a. pradžia Merkinės valsčiaus centras
19151917 m. Alytaus-Merkinės apskritis
19171946 m. Alytaus apskritis
19461950 m. Varėnos apskritis
19501953 m. Merkinės apylinkės centras Druskininkų rajonas Vilniaus sritis
19531955 m.
19551995 m. Varėnos rajonas
nuo 1995 m. Merkinės seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai vandenvardinis vietovardis – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.[11]

Architektūra

Merkinės rotušė 1852 m.

Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XVII a. pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Gotikinė bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XV a. pirmoji pusė, po 1648 m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, 1884 m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai (XVII a. – XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVI a., „Švč. Mergelė Marija“, manoma, XVII a., „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVII a. – XVIII a., „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu 1856 m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ 1879 m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ XX a. pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XX a. pradžia).
  • Akmens mūro šventoriaus tvora su etnografinės formos vartais-varpine (manoma, 1842 m.; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, XIX a.).
  • Mūrinė tinkuota cerkvė (1888 m. pastatyta ant XVI a. – XVII a. rotušės pamatų; nuo 1968 m. Merkinės kraštotyros muziejus).
  • Du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti 1575 m. ar 1579 m.).
  • Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia (1994 m.).
  • Tiltas per Nemuną (XX a. 6–7 dešimtmetis).
  • Paminklai:
  • Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
  • Merkinės kraštotyros muziejus ir jo padalinys – Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus (1996 m.).

Rotušė

Merkinės rotušės rekonstrukcinis brėžinys
Pagrindinis straipsnis – Merkinės rotušė.

1556 m. Merkinei suteiktos Magdeburgo teisės. 1595 m. jau minima miesto rotušė. Pastatas išstovėjo apie 300 metų. 1885 m. rotušė buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta tipinio projekto Merkinės stačiatikių cerkvė. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki 1776 m., tad 1798 m. inventoriuje sakoma, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia. Tiesa, 1791 m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki 1796 metų. 17731775 m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į Alytų. Apie rotušės išvaizdą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių. Tai buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Gyventojai

XVI a. viduryje buvo – 1250–1890, XVII a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 m. – 113, 1775 m. – 128 dūmai,

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2011 m.
1830 m. 1867 m.*[4] 1869 m. 1882 m. 1896 m.*[3]
703 1 525 1 494 2 148 762
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
2 280 2 105 949 1 640 1 799
1980 m. 1986 m.[13] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m.
1 390 1 430 1 564 1 434 1 570
2011 m.sur. - - - -
1 228 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Vladislovas Vaza (1595–1648), Lietuvos didysis kunigaikštis. Čia jis praleido daug laiko, mėgo medžioti apylinkių miškuose, čia susirgo ir mirė.

Patarlės


Sportas

Šaltiniai

  1. Merkinė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Меречь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 115 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Меречь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 227 psl. (rus.)
  5. Merkinė wikimapia.org
  6. Merkinė maps.vlasenko.net
  7. Merkinė loadmap.net
  8. Tomas Ostrauskas. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 710 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  9. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  10. Juozapas Miglinas. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 710 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  11. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 134–135 psl.
  12. Jurgita Rimkevičienė. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 709 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  13. Merkinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 53 psl.
  14. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2725 (15) fondas.
  15. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 423 psl.
  16. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  17. Lexicon Germano-Lithvanicvm et Litvanico-Germanicvm, darinnen... von Iacobo Brodowskij, Praecentore Trempensi. (XVIII amž. pradžios (1713–1744 m.) rankraštis, du tomai. Msc. 127, 128.)
  18. Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio r.
  19. Merkinė, Varėnos r.
  20. Plungė.
  21. Viekšniai, Mažeikių r.

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: