Miškų nykimas

Džiunglių deginimas žemės ūkio tikslais pietų Meksikoje

Miškų nykimas – tikslingas arba natūralus miškingų plotų pavertimas ariama žeme, gyvenviete, kirtimu ar dykviete, nepaliekant miško. Tikslingas visiškas miško nukirtimas vadinamas miško lydymu.

Miškų nykimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, nuganymo, natūralių dykumėjimo procesų bei miško gaisrų. Seniau miško nykimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama pieva, ganyklomis, javų laukais, tačiau po pramonės perversmo prisidėjo ir urbanizacija. Bendros didelių miško plotų sunaikinimo pasekmės – aplinkos ir bioįvairovės nykimas. Besivystančiose šalyse, kur neretai miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų, masiškas miškų nykimas daro įtaką klimatui ir geografijai.

Miškų nykimas kaip problema pasireiškia nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su atželdinimu galimas žymus neigiamas poveikis bioįvairovei. Prie natūralių priežasčių priskiriama lėta ekosistemos degradacija arba miškų gaisrai, su žmogaus veikla susijusios – tikslingas miško plotų kirtimas žemės ūkio poreikiams ir urbanistiniam vystymuisi, arba nereguliuojamas ganymas, galintis sustabdyti jaunų medelių augimą.

Manoma, kad miškų nykimas sukelia CO₂ koncentracijų didėjimą Žemės atmosferoje (nes didžioji dalis iš ekosistemos išimamos anglies natūralių ir pramonių procesų pabaigoje tampa CO₂), kas didina šiltnamio efektą. Nepriklausomai nuo naujos panaudojimo paskirties, sunaikinto miško plotas talpina kur kas mažiau organinės anglies atsargų; pvz., žemdirbystei naudojamas plotas sulaiko tik 5 % anglies, lyginant su vidutiniu suaugusiu mišku. Vikiteka