Michailas Botvinikas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Michailas Botvinikas
Mikhail Botvinnik 1962.jpg
Pilnas vardasMikhail Moiseyevich Botvinnik
ŠalisRusijos vėliava Rusija
Gimė1911 m. rugpjūčio 17 d.
Sankt Peterburgas
Mirė1995 m. gegužės 5 d. (83 m.)
Maskva
TitulasDidmeistris
Pasaulio čempionas1948-1957 1958–1960 1961-1963

Michailas Moisejevičius Botvinikas (g. 1911 m. rugpjūčio 17 d. Repino1995 gegužės 5) – Rusijos šachmatininkas, tarptautinis didmeistris, buvęs šachmatų pasaulio čempionu nuo 1948-1957, 19581960, 19611963.

Michailas Botvinikas [1] , Rusijos didmeistris, buvo tris kartus pasaulio čempionu. Be šachmatų, jis buvo technikos mokslų daktaras elektrotechnikos srityje - vienas iš nedaugelio aukščiausio lygio šachmatininkų, pasižymėjusių ir kitoje srityje.

Botvinikas buvo pirmasis pasaulinio lygio šachmatininkas Sovietų Sąjungoje. Valdžia jam darė politinį spaudimą, bet kartu davė galimybę daryti įtaką šachmatų vystymuisi Sovietų Sąjungoje. Po II pasaulinio karo jo pasiūlymai turėjo ženklią įtaką FIDE, kuriant pasaulio šachmatų čempionato nuostatus.

Po pasitraukimo iš šachmatų varžybų jis treniravo aukšto meistriškumo šachmatininkus. Tarp jo mokinių: Anatolijus Karpovas, Garis Kasparovas ir Vladimiras Kramnikas.

Biografija

Ankstyvieji metai

Michailas Moisiejevičius Botvinikas buvo gimęs Repino, netoli Sankt Peterburgo, žydų šeimoje. Tėvas - dantų technikas ir dar kantorius vietinėje sinagogoje[2][3][4][5]. Motina - dantistė. Mikhailas augo Sankt Peterburgo centre – Nevos prospekte. [4][5]

Namie buvo kalbama tik rusiškai - tėvas neleido kalbėti Yiddish kalba . Vėliau Michailas Botvinikas sakė: „ Aš esu žydas pagal kraują, rusas pagal kultūrą, o pagal auklėjimą – sovietas“ . [5]p178 Vaikystėje lankė muzikos mokyklą, patiko fotografija. Nebuvo stiprios sveikatos. Gavęs iš motinos knygą apie gimnastiką pradėjo ja užsiiminėti – nuo to laiko ligos pasitraukė, o gimnastika tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.

Žaisti šachmatais išmoko, kai buvo 12 metų. Pirmoji šachmatų knyga buvo Kapablankos „Šachmatų žaidimo pagrindai“, iš kurios greitai įsisavino reikalingas žinias. Jau po metų įstojo į Leningrado šachmatų klubą, kur greitai kilo kvalifikacijos laiptais. Mokykloje mokėsi gerai, mokytojai neprieštaravo jo susižavėjimu šachmatais ir išleisdavo į varžybas.

Tam, kad patikrintų sovietinių šachmatų meistrų lygį N. Krylenko 1925 metais Maskvoje organizavo šachmatų turnyrą. Per poilsio dieną pasaulio čempionas Chose Raulis Kapablanka Leningrade davė simultaną. Botvinikas buvo tarp simultane dalyvavusiųjų ir laimėjo savo partiją. [5]

Karjeros pradžia

1926 m, turėdamas 15 metų, buvo pakviestas į Leningrado rinktinę, kuri žaidė mačą su Sokholmo rinktine. Michailas savo susitikimą prie 5-tos lentos laimėjo. Turėdamas 16 metų pirmą kartą dalyvavo Sovietų Sąjungos čempionate , kur pasidalino 5-6 vietas ir tapo šachmatų meistru.

1928 m. Botvinikas įstojo į matematikos studijas Leningrado universitete. 1929 sausio mėn jis žaidė už Leningrado studentų komandą prieš Maskvos studentus. Po to komandos vadovas padėjo Botvinikui pereiti mokytis į Politechnikos instituto Elektromechanikos Fakultetą. [5]

Jo pasiekimai šachmatuose greitai augo. 1930 laimėjo Leningrado meistrų turnyrą kur surinko 6½ iš 8 . Sekančiais metais metais laimėjo Leningrado čempionatą aplenkdamas 2½ taško buvusį Sovietų Sąjungos čempioną P. Romanovskį. [6] 1931 metais turėdamas 20 metų pirmą kartą laimėjo Sovietų čempionatą Maskvoje surinkdamas 13½ iš 17.[7]

1931 m vasaros pabaigoje jis baigė Politechnikos institutą ir įgijo elektrotechnikos inžinieriaus diplomą. Po praktikos tęsė studijas to pačio instituto doktorantūroje.

1933 metais Leningrade dar kartą laimėjo Sovietų Sąjungos čempionatą surinkdamas 14 taškų iš 19 galimų. [7] Neužilgo Sovietų ambasadoje Prahoje dirbęs vienas seniausių šachmatų meistrų Iljin-Ženevskis surengė mačą tarp Floro ir Botviniko[5] Sužaidus pirmąją pusę - šešias partijas Maskvoje Botvinikas atsilikinėjo dviem taškais, tačiau žaidžiant mačo antrąją pusę Lenigrade, padedamas seno draugo Viačeslavo Ragozino ir trenerio Abraomo Modelio rezultatą išlygino ir mačas baigėsi lygiosiomis. Aprašydamas po mačo įvykusį banketą Botvinikas rašė, kad tuo laiku jis šokdavo fokstrotą ir charlestoną, kaip profesionalus šokėjas. [5]

Kelias link pasaulio čempiono titulo

Pirmą kartą už Sovietų Sąjungos ribų žaidė 1934-35 metų Hastingso tarptautiniame turnyre. Jame jis pasidalijo 5-6 vietas surinkęs 5 taškus iš 9. Jis pats rašė, kad po turnyro Emanuelis Laskeris sakė, kad jo atvykimas į Londoną likus tik dviem valandom iki rato pradžios buvo rimta klaida, ir kad tinkamai aklimatizuotusi, reikėjo atvykti prieš 10 dienų [5]. Botvinikas rašė, kad daugiau tokios klaidos nebedarė. [8]

1935 metais Maskvos II tarptautiniame turnyre Botvinikas, kartu su Floru, užėmė pirmą vietą surinkęs ½ taško daugiau už Laskerį ir tašku daugiau už Kapablanką. Po konsultacijų su Kapablanka ir Laskeriu, Krylenko siūlė suteikti Botvinikui didmeistrio titulą, bet Botvinikas nesutiko sakydamas, kad “titulas nėra jo tikslas“. Tačiau jis priėmė dovanų iš Sunkiosios pramonės komisariato: automobilį ir 67 % doktorantūros stipendijos padidinimą.[5]

1935 m. vedė baleriną Gajane Ananovą. Turėjo dukterį Olgą.

Faktiškai dar stipresniame dviejų raundų turnyre, kuris vyko Maskvoje 1936 metų biržely, Botvinikas finišavo antras po Kapablankos ir 2½ taško aplenkė Florą.

1936 metais, žiemos pradžioje Botvinikas buvo pakviestas žaisti Notinghemo turnyre Anglijoje. Krylenko vizavo jo dalyvavimą, nors sovietiniai Botviniko varžovai prognozavo jam nesėkmę[5]. Dalyvaudamas turnyre jis pasidalino pirmąją vietą su Kapablanka, nepralaimėjęs nei vienos partijos (+6 =8): aplenkė ½ taško tuometinį pasaulio čempioną Maksą Euvę ir kylančias Amerikos žvaigždes Reubeną Fainą ir ir Samuelį Reševskį, o taip pat tašku aplenkė eksčempioną Aleksandrą Aliochiną. [9] Tai buvo pirmasis Sovietų meistro laimėjimas užsienyje. [8] Kai rezultatą sužinojo Krylenko, jis paruošė laiško projektą, kurį Botvinikas privalėjo nusiųsti Stalinui. Grįžęs į Rusiją Botvinikas sužinojo, kad jis apdovanotas „Garbės ženklu‘.[5]

Vėliau, 1937 metais, Botvinikas sužaidė lygiosiomis 13 partijų mačą su Grigorijumi Levenfišu. [8]

Pasaulio čempionas

Botvinikas turėjo įtakos FIDE, kuriant pasaulio čempionato taisykles, kurios galiojo 1948 - 1963 metais. [10][11][12] Viktoras Baturinskis rašė: „Dabar Botvinikui atėjo eilė ginti savo titulą pagal naująsias taisykles, kurių pagrindinius principus jis pats 1946 metais ir apibrėžė“. [12]

Dėl gerų II pasaulinio karo ir pokario laikotarpio rezultatų Botvinikas buvo tarp penkių žaidėjų, kurie tarpusavyje 1948 metais žaidė mačus turnyre dėl pasaulio čempiono vardo. Turnyras buvo surengtas Prahoje ir Maskvoje. Turnyrą jis laimėjo įtikinamai, surinkdamas 14 iš 20, trim taškais priekyje, ir tapo šeštuoju pasaulio čempionu. [13] Botvinikas su dviem pertraukomis išlaikė titulą 15 metų, per kuriuos jis sužaidė septynis pasaulio čempionato mačus.

Laimėjęs 1948 metų mačą turnyrą Botvinikas varžybose iki 1951 metų nedalyvavo. 1951 metais sužaidė lygiosiomis 24 partijų mačą su Davidu Bronšteinu Maskvoje , +5 =14 -5 ir pagal taisykles liko pasaulio čempionu. [14] . Mače su Bronšteinu jis turėjo kovoti dėl lygiųjų ir turnyruose gerų rezultatų nerodė [7][15].

1954 m išlaikė pasaulio čempiono titulą, sužaidęs Maskvoje lygiomis 24 partijų mačą, +7 =10 -7 su Vasilijum Smyslovu. [16] Tačiau 1957 metais jį prarado Maskvoje pralaimėjęs 9½–12½,[17]. 1956 metais pataisytos FIDE taisyklės leido jam žaisti revanšo mačą [18] ir jis laimėjęs jį 1958 metais susigražino titulą.[18] Smyslovas sakė kad revanšo mačo metu jo sveikata nebuvo gera. [19]

Sekančiame cikle, 1960 metais, jį Maskvoje įtikinamai nugalėjo 12½ - 8½ 23 metų Michailas Talis[20], bet pasinaudojęs teise į revanšo mačą, 1961 m per revanšo mačą Maskvoje atgavo titulą. [21] Dėl visapusiško pasiruošimo Botviniko žaidimo lygis revanšo mače buvo geresnis, lyginant su 1960 metų maču. Botvinikas revanšo metu pakeitė žaidimo stilių – vengė taktinių komplikacijų, kur Talis jį pranokdavo, tuo tikslu, stengėsi pereiti į uždaras padėtis ir pabaigas, kur Talio technika nebuvo išskirtinė , be to, Taliui trukdė jo sveikata.[22]

1963 metais mače Maskvoje su Tigranu Petrosianu pralaimėjo 9½-12½ ir prarado titulą. [21] Tuo metu FIDE jau buvo pakeitusi taisykles: išbraukusi mačo revanšo taisyklę, todėl revanšo mačas nebuvo žaidžiamas.

Botvinikas nežaidė už Sovietų Sąjungos rinktinę, kuri 1952 metais laimėjo Helsinkio šachmatų olimpiadoje aukso medalius: komandos žaidėjai nubalsavo, kad pirmoje lentoje turėtų žaisti Keresas, kuris 1950-1952 m.m. rodė labai aukštus rezultatus, o Botvinikas – antroje; Botvinikas su tuo nesutiko ir atsisakė žaisti. [12]

Sovietų čempionatus Botvinikas laimėjo 1939, 1944, 1945 ir 1952 metais. Įskaitant ir ankstesnius - laimėjo šešis čempionatus – tai rekordas, kurį jis daljosi Michailu Taliu. 1945 metais dominavo čempionate surinkęs 15 taškų iš 17. 1952 metais surinko tiek pat taškų, kaip Markas Taimanovas, bet dėl pirmos vietos laimėjo papildomą mačą. [7]

Po pasaulio čempiono titulo netekimo

Kita veikla

Mokslinė veikla

Reguliuojamų elektros variklių tyrimai Mokslas ir šachmatai ėjo per gyvenimą lygiagrečiai ir vienas kitam netrukdė. Baigęs doktorantūrą, 1937 metais Leningrado politechnikos institute apgynė daktaro disertaciją : „Įtampos svyravymo įtaka mažiems sinchroninio variklio svyravimams“.

Praėjus pusantro mėnesio po mačo su D. Bronšteinu 1951 06-28 apsigynė habilituoto daktaro disertaciją, kurios tema: „Sinchroninės mašinos žadinimas ir statinis stabilumas.

Botvinikas buvo vienas iš knygos „Sinchroninės mašinos asinchronizacija“ autorių.

Šachmatai ir kompiuteris

Elektroninio šachmatininko idėja kilo po telediskusijos su Euve 1958 m. Tuo laiku skaičiavimo mašina (kompiuteris) skaičiuodavo visus variantus, kurių labai daug (10^120), o tai ilgai trukdavo, nes to meto kompjuteriai dar nebuvo greiti ir neturėjo daug atminties, o Sovietų Sąjungos buvo dar ir atsilikę. Todėl Botvinikas siekė surasti optimalų skaičiavimo kelią , pasiekti , kad mašina skaičiuotų ne visus variantus, o pasirinktinai , kaip tai daro šachmatų didmeistris. Tam, kad sumažintų skaičiuotinų variantų kiekį, perėjo prie idėjos, kad kompiuteris vietoj mato ieškotų kaip įgyti materialinį pranašumą.

Nuo 1961 m . iki 1989 m. kompiuterinio šachmatininko idėją propagavo viešojoje erdvėje: leido knygas, skaitė paskaitas, rašė straipsnius į laikraščius, mokslinius žurnalus.

Botviniko pastangomis buvo pasitelkti programuotojai ir buvo sukurta šachmatų programa „Pioner“, kuri santykinai neblogai žaidė debiutą ir pabaigas, sprendė kai kuriuos etiudus. Tačiau vidurio žaidimas vyko ne taip kaip norėtusi.

Botvinikas stengėsi įdiegti į kompiuterius šachmatų pozicijos vertinimą, kurį, ieškodamas tinkamo ėjimo, atlieka didmeistris. Tačiau šachmatuose yra faktorių, kuriuos sudėtinga modeliuoti, dažnai prieštaraujančių formaliajai logikai ir kurie sudaro vieną iš šachmatų žaidimo ypatybių. Tam laikotarpiui tai buvo per ankstyva ir per daug sudėtinga idėja.

Botvinikas šią idėją puoselėjo tris dešimtmečius. Tik gyvenimo pabaigoje jis vis labiau matė, kad kompiuterinio šachmatininko idėja pasiekia geresnių rezultatų eidama kitu keliu – pasinaudodama milžinišku naujųjų kompiuterių atminties ir greičio padidėjimu, kas leido per priimtiną laiką suskaičiuoti daugiau variantų.

Tačiau jo darbai neliko užmiršti: 1991.09.07 Feraros universitetas (Italija) Botvinikui už darbus kompiuterinių šachmatų srityje suteikė matematikos daktaro vardą.

Treneris

1963 m Botvinikas Sovietų šachmatų treniruočių sistemoje sukūrė savo mokyklą, kur tris kartus per metus, mokyklos atostogų metu, buvo rengiamos dvidešimties jaunų, aukšto meistriškumo, šachmatininkų treniruočių stovyklos. Jo auklėtiniais buvo: Anatolijus Karpovas,Garis Kasparovas ir Vladimiras Kramnikas, ir kiti aukšto lygio žaidėjai Alexei Shirov, Vladimir Akopian and Jaan Ehlvest.[84][85] Karpovas atsiliepia teigiamai apie užduodamus namų darbus. Jie, jo nuomone , ženkliai pagerino jo žaidimą. Kasparovas, atremdamas tam tikros visuomenės dalies nepagrįstas nuomones visada pristato Botvinika , kaip mielą tėvą [76] iš kurio jis paveldėjo požiūrį į pasiruošimą, tyrimus ir naujoves. Botvinikas vis dar vaidino svarbiausią rolę , kaip treneris, kai 70-tųjų pabaigoje į mokyklą pateko ir Kramnikas. Jis vis dar žavėjo savo mokinius . [77][84] Po to mokykla buvo perorganizuota į Botviniko-Kasparovo mokyklą, kurioje jis dirbo kartu su savo buvusiu auklėtiniu Kasparovu. Vieną treniruočių vasaros stovyklą buvo surengęs ir Druskininkuose. Galutinai nustojo treniruoti 1988 metais.


Šaltiniai

1. Russian: Михаи́л Моисе́евич Ботви́нник 2. "Russian Jewish Encyclopedia". 1995. http://www.jewishgen.org/BELARUS/rje_b.htm.

3. Service, R. (2000). "Russia from Far and Near". Lenin: a biography. Harvard University Press. pp. 180–181. ISBN 0674008286. http://books.google.co.uk/books?id=frDGHIxc4EUC&pg=PA180&dq=kuokkala#PPR8,M1.

4. Beizer, M. (2007). "The Jews of a Soviet Metropolis". In Gitelman, Z. and Ro'i, Y.. Revolution, repression, and revival. Rowman & Littlefield: the Soviet Jewish Experience. pp. 113–119. ISBN 0742558177. http://books.google.co.uk/books?id=Cd3RM6Emko0C&pg=PA118&dq=kuokkala+repino#PPA118,M1.

5. Botvinnik, M.M.; Cafferty, B.. Achieving the Aim.

6. http://www.chessmetrics.com, the Mikhail Botvinnik results file

7. Cree, G.. "The Soviet Chess Championship 1920–1991". Archived from the original on January 27, 2008. http://web.archive.org/web/20080128115927/http://members.aol.com/graemecree/chesschamps/ussr/index.htm. Retrieved 2009-06-07.

8. One Hundred Selected Games (to 1946), by Mikhail Botvinnik, Dover Publishers

9. Chernev, I. (1995). Twelve Great Chess Players and Their Best Games. Courier Dover Publications. ISBN 0486286746. 10. Winter, E. (2003–2004). "Interregnum". Chess History Center. http://www.chesshistory.com/winter/extra/interregnum.html. 11. Bronstein, David and Furstenberg T. (1995). The Sorcerer's Apprentice. London and New York: Cadogan Chess.

12. Botvinnik's Best Games 1947-1970, by Mikhail Botvinnik, introduction by Viktor Baturinsky, translated by Bernard Cafferty; Batsford Publishers, London 1972

13. Weeks M.. "World Chess Championship: 1948 FIDE Title Tournament". http://www.mark-weeks.com/chess/48$c$wix.htm.

14. Weeks M.. "World Chess Championship: 1951 Botvinnik–Bronstein Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/4951$wix.htm.

15. "USSR first entered Chess Olympiad 1952". http://www.avlerchess.com/chess-misc/USSR_first_entered_Chess_Olympiad_in_1952_287587.html.

16. Weeks M.. "World Chess Championship: 1954 Botvinnik–Smyslov Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/5254$wix.htm.

17. Weeks, M.. "World Chess Championship: 1957 Smyslov–Botvinnik Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/55571wix.htm.

18. Weeks, M.. "World Chess Championship: 1958 Botvinnik–Smyslov Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/55572wix.htm.

19. Watson, J.. "Book Reviews by John Watson". chess.co.uk. http://www.chess.co.uk/twic/jwatsonbkrev81.html.

20. Weeks, M.. "World Chess Championship: 1960 Tal–Botvinnik Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/58601wix.htm.

21. Weeks, M.. "World Chess Championship: 1961 Botvinnik–Tal Title Match". http://www.mark-weeks.com/chess/58602wix.htm.

22. "Tal vs Botvinnik 1961". chessgames.com. http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=54393.

23. Burgess, Nunn & Emms 1998. The mammoth book of

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+18620-0=18620 wiki spaudos ženklai).