Miegas

Miegas – periodiška žmogaus ir aukštesnės organizacijos gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas.

Miegas yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemiego metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.

Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Miego metu kaitaliojasi alfa, teta ir delta smegenų bangos.

Miegas

Miego fazės

XX a. viduryje nustatyta, kad yra dvi miego fazės.

Pirmoji fazė – vadinama lėtasis miegas. Jo metu elektroencelafogramos ritmas lėtėja nuo alfa iki delta ritmo. Yra 3 šios fazės stadijos. Iš pradžių apima snaudulys, vėliau žmogus vis kiečiau įminga. Sumažėja reakcijos į dirgiklius, sąmoningumas, raumenų įtampa. Sapnuojama retai. Kartais išlieka nesąmoningos psichinės veiklos: vaikščiojama (Somnambulizmas) arba kalbama per miegą. Pažadinti šioje fazėje žmonės neigia miegoję.

REM fazė

Antroji fazė – vadinamasis greitasis arba paradoksinis miegas. Jam tenka apie 25 % viso miego trukmės. Būdinga tik žmogui ir aukštesniesiems žinduoliams. Šis miegas yra kietas, nors nesąmoningos motorinės veiklos reiškinių taip pat būna.

Elektroencefalogramos ritmas greitas, beveik toks pat, kaip budros būsenoje. Šiai fazei būdinga greiti akių judesiai, pagreitėjusi smegenų kraujotaka, nereguliarus širdies ritmas, nepastovus kraujospūdis, padidėjusi kūno temperatūra. Sapnams yra būdinga ryškūs vaizdai ir turinys.

Per naktį abi fazės kartojasi 3-5 kartus. Individualus miego ciklas, jo ritmas ir trukmė susiformuoja 11-13 gyvenimo metais ir panašus išlieka iki 65–70 m.; vėliau greitojo miego fazė nežymiai trumpėja. Miego trukmė su amžiumi mažėja nuo 10-8,5 h (10–13 m.) iki (50-90 min.).

Miego mechanizmas

Mieganti Venera

Miego mechanizmas, ypač lėtojo ir greitojo miego fazių kaitą, reguliuoja smegenų kamieno branduoliai. Per juos miegą veikia signalai iš įvairiausių smegenų sričių iš viso organizmo. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosinteze (ji suaktyvėja greitojo miego metu), augimu (prieš užmiegant ir lėtojo miego IV stadijoje išsiskiria daugiau somatotropinio hormono), įsiminimu (manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis).

Nustatyta, kad yra glaudus ryšys tarp sapnų turinio (košmarų) ir praėjusių dienų (emocinės) įtampos; tai lyg psichologinė reakcija į (emocinį ir kt.) stresą. Raumenų įtempimas, įtampos būsena sąlygoja negilų (alfa bangų) miegą, kuris neleidžia tinkamai pailsėti nervinėms ląstelėms. Visapusiškam poilsiui būtinas gilus miegas (teta, delta smegenų bangos).

Miego funkcijos

Bręstančiam organizmui reikia ne mažiau kaip 8 valandų miego

Remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos.

Adaptacijos teorija teigia, kad miegas genetiškai dėl savo trukmės yra skirtas ekologinei ir biologinei pusiausvyrai palaikyti. Kai kurios kačių rūšys miega iki 18 valandų per dieną, ir tai siejama ne su poilsiu nuo medžiojimo, būdravimo metu.

Kalibracijos teorija tvirtina, kad miegas reikalingas įvairioms kūno sistemoms ir jų veiklai harmonizuoti, kad būtų laikomasi tam tikro biologinio ritmo.

Neurofiziologija teigia, kad miego metu vyksta intensyvus informacijos, gautos būdravimo metu, perdirbimas, atranka ir išsaugojimas. Jo metu smegenys kartu yra tarsi išvalomos nuo perteklinės, nenaudojamos informacijos, kuri miego metu yra vertinama pagal vidinius atrankos mechanizmus, ir yra sprendžiama, kokia ir kiek ji yra svarbi (tolesnei organizmo veiklai).

Miego tipai

Be fiziologinio miego (aprašytasis), dar būna patologinis (letargija), narkotinis (narkozė), priepuolinis (narkolepsija), hipnotinis miegas. Hipnotinis miegas pagal savo pobūdį skiriasi nuo natūralaus fiziologinio miego. Atlikus tyrimus, tiriamųjų elektroencefalogramose užfiksuota, kad po hipnopedijos seanso yra tam tikras nuovargis, todėl skiriasi smegenų veiklos funkcionavimo ypatumai atitinkamai nuo miego tipo. Hipnopedinis miegas pripažįstamas specifine psichofiziologine būsena, besiskiriančia nuo hipnotinio bei normalaus fiziologinio miego; A. T Gubko laiko jį atskira miego rūšimi [1].

Sutrikimai

Dažniausias miego sutrikimas yra nemiga. Miegas sutrinka dėl aktyvios protinės veiklos, emocinės ir kitokios įtampos, pervargimo, dėl per didelių informacijos krūvių, kurie sukelia neurotinius sutrikimus.

Lengviausias ir prieinamiausias būdas kovoti su nemiga – migdomieji vaistai. Tačiau pernelyg dažnai juos vartojant, prie jų greitai priprantama, todėl vaistai ilgainiui tampa neveiksmingi.

Kitas veiksmingas kovos su nemiga būdas – tai atsipalaidavimo technika (autotreningas, autohipnozė, meditacija, eutonija). Jos įvaldymas bei reguliarus praktikavimas pagerina viso organizmo veiklą, harmonizuoja biologinius ir psichosomatinius procesus.

Gyvūnų miegas

Miegantis veršelis

Daugumai gyvūnų miegas tėra smegenų aktyvumo sulėtėjimo, kūno neveiklos periodai. Gyvūnams, kurie vystosi ir gyvena viename biotope, būdingas įmygis. Žinduolių miegas iš esmės nesiskiria nuo žmogaus.

JAV mokslininkas Jerome M. Siegelas palygino įvairių gyvūnų miego poreikį ir padarė išvadą, kad yra aiškus ryšys tarp gyvūno suvartotų kalorijų kiekio ir jo miego poreikio. Pagal tai jis padarė šias išvadas:

• Žolėdžiai turi praleisti daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamai kalorijų, todėl mažai miega (pvz., drambliai per parą miegą apie 3 val.).
• Plėšrūnai gauna daug kalorijų per trumpą laiką, todėl turi daug laiko miegui (pvz., tigrai per parą miegą apie 16 val.).
• Visaėdžių gyvūnų miego poreikis yra tarpinis tarp žolėdžių ir plėšrūnų (pvz., beždžionės per parą miega apie 10 val.).
• Smulkūs gyvūnai miega daugiau negu stambūs (pvz., šikšnosparniai per parą miega apie 20 val.).

Šaltiniai

• „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ (1981).
• „Iliustruotasis mokslas“, 2010 m. Nr. 8, 30-39 psl.

Literatūra

• Miegas ir jį veikiantys faktoriai: mokomoji knyga (sud. Jurgita Andruškienė, Giedrius Varoneckas). – Vilnius: Ciklonas, 2010. – 28 p. – ISBN 978-9955-880-67-7

Nuorodos

Vikicitatos

Vikiteka