Mifodijus Sapagovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mifodijus Sapagovas (g. 1939 m liepos 12 d. Didėjos kaimas, Rokiškio raj.) – matematikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Parmenas Sapagovas, Nestero (1908 m. rugpjūčio 14 d. Meškinės kaime, Rokiškio r.– 1941 m liepos 4 d. Rokiškyje); – Anastasija Sapagovienė, Jokūbo (iki ... Petruchina, 1908 m. lapkričio 11 d. Bučiūnų kaime, Rokiškio r. – 1993 m. liepos 21 d. Rokiškyje).
Abu tėvai – Lietuvos sentikiai. Pirmieji Sapagovų giminės protėviai apsigyveno Lietuvoje maždaug prieš 200 metų – M. Sapagovo senelio senelis Vladimiras Sapogovas, būdamas mažu vaiku, su šeima apie 1820 metus buvo ištremtas iš Petrogrado apylinkių (KrasnojeSelo gyvenvietė) į Rusijos imperijos pakraštį Rokiškio rajono Meškinės (Medvedevkos) kaimą. Mamos tėvas Jokūbas Roščenkovas 1910 m emigravo į JAV ir ten sukūrė naują šeimą.
Tėvai, kaip ir jų protėviai, buvo valstiečiai, nuo 1935 m. pradžios gyveno Rokiškio rajono Didėjos kaime.
Ir tėvo, ir mamos šeimos 1915 m. kaip pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai, laikinai persikėlė į Rusijos gilumą: tėvo šeima – į Tiumenės guberniją, motinos – į Altajaus kraštą. Ten ir tėvas, ir mama lankė pradinę mokyklą. Į Lietuvą abi šeimos grįžo 1922 ar 1923 metais (savo noru, į gimtinę).

BrolisJonas Sapagovas (1935 m. rugsėjo 29 d. Didėjos kaime, Rokiškio r. – 2011 m. vasario 18 d. Kaune), matematikas (VU, 1959), matematikos mokslų daktaras (VU), profesorius (KMI), apie 50 metų dirbo Kauno medicinos institute.
Sesuo – Elena Sapagovaitė (Čiujeva, g. 1937 m liepos 11 d. Didėjos kaime, Rokiškio r.), matematikos mokytoja (VU, 1960), dirbo Lazdijų ir Rokiškio vidurinėse mokyklose.

Žmona — Dangutė Sapagovienė (mergautinė pavardė: Petrėnaitė, g. 1939 m balandžio 11 d. Kvyklių kaime, Utenos r. ), matematikė (VU, 1961), matematikos mokslų daktarė (VU, 1976), vėliau persikvalifikavo ir dirbo informatike.
Vaikai — Ingrida Sapagovaitė (g. 1966 m liepos 25 d. Vilniuje), gydytoja, vaikų traumotologė (VU, 1990); — Vytenis Jonas Sapagovas (g. 1975 m rugpjūčio 3 d. Vilnius), chemikas (VU, 1998), fizinių mokslų daktaras (VU, 2002).

Moksleivio ir studijų metai

1945 m. Mifodijus pradėjo lankyti Rokiškio J. Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą ir ją baigė 1956 m.

19561961 m. studijavo Vilniaus universitete Fizikos-matematikos fakultete ir jį baigęs įgijo matematikos dėstytojo diplomą.

Tolesniu mokslo keliu

1961 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti LMA Fizikos ir matematikos institute (FMI) jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

1961 m. įstojo į Ukrainos MA Matematikos instituto aspirantūrą.

1965 m. spalio 9 d. Mifodijus Sapagovas Ukrainos MA matematikos instituto mokslinėje taryboje apsigynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Divergentinio pavidalo kvazitiesinių elipsinio tipo lygčių sprendimas baigtinių skirtumų metodu“. 1993 m. ji buvo nostrifikuota kaip Fizinių mokslų (matematika 01 P) daktaro disertacija.

1986 m. M. Sapagovas Maskvos M. Keldyšo Taikomosios matematikos instituto mokslinėje taryboje, apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją "Netiesinių elipsinių lygčių skaitiniai metodai" 1993 m. ji buvo nostrifikuota kaip Fizinių mokslų (matematika 01 P) habilituoto daktaro disertacija.

Darbo ir veiklos patirtis

1964 m. po aspirantūros Mifodijus grįžo dirbti į FMI.

1967 m. M. Sapagovas ima vadovauti Skaičiavimo metodų sektoriui (vadovavo iki 2007 m.), o netrukus paskiriamas ir instituto direktoriaus pavaduotoju – pirmojo Lietuvoje Skaičiavimo centro vadovu (vadovavo iki 1979 m. vidurio).

1989 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1987 m. prof. M. Sapagovas išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu.

1995 m. prof. Mifodijus Sapagovas išrenkamas Matematikos ir informatikos instituto direktoriumi. Institutui vadovavo iki 2004 m. pabaigos. Šiuo metu institute eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

Akademinė ir mokslinė veikla

Mokslo interesai

  • Diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai
  • Matematinis modeliavimas

Mifodijus Sapagovas yra šiuolaikinės matematikos šakos – skaičiavimo matematikos mokslinių tyrimų pradininkas Lietuvoje. Jo sukurti netiesinių diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo ir matematinio modeliavimo metodai gerai žinomi daugelyje užsienio šalių.

Sapagovas vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi diferencialinių lygčių skaitinių sprendimo metodų. specialistas. Jis ištyrė kvazitiesinių elipsinio tipo lygčių sprendimą baigtinių skirtumų metodu, pagrindė ir išplėtojo minimalaus paviršiaus lygties skaitinius sprendimo metodus, sukūrė diferencialinių lygčių su nelokaliomis sąlygomis tyrimo metodiką bei išplėtojo šių uždavinių sprendimą skaitiniais metodais.

Parengti mokslininkai

  • 2010 m. vasario 26 d. – Živilė Jesevičiūtė apgynė Lietuvos respublikos matematikos mokslų daktaro disertaciją "Tikrinių reikšmių uždavinys diferencialiniam operatoriui su nelokaliosiomis itegralinėmis sąlygomis".
  • 2013 m. vasario 13 d. – Justina Jachimavičienė apgynė Lietuvos respublikos matematikos mokslų daktaro disertaciją "Pseudoparabolinės lygties su nelokaliosiomis integralinėmis sąlygomis sprendimas baigtinių skirtumų metodu".
  • 2013 m. balandžio 17 d. – Kristina Jakubėlienė apgynė Lietuvos respublikos matematikos mokslų daktaro disertaciją "Dvimatės parabolinės lygties su integraline sąlyga sprendimas baigtinių skirtumų metodu".

Pedagoginis-metodinis darbas

Mifodijus Sapagovas daug metų skaitė įvairius šiuolaikinės matematikos kursus Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Klaipėdos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose

20002004 m. vadovavo VDU Matematikos ir statistikos katedrai.

Profesorius yra 6 vadovëlių bei mokymo priemonių aukštosioms mokykloms autorius, yra paruošęs 9 mokslo daktarus.

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • 2003–2009 m. prof. M. Sapagovas buvo Lietuvos valstybinių mokslo premijų komisijos Fizinių mokslų sekcijos pirmininku
  • 2009 m. prof. M. Sapagovas parengė fotoparodą „Formulės ir formos (minimalieji paviršiai)“

Įvertinimai

  • 2010 m. prof. M. Sapagovas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi
  • 1989 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas
  • 1995 m. – paskirta (kartu su kitais) Lietuvos mokslo premija
  • 2002 m. už taikomuosius matematikos darbus – išrinktas tarptautinio konsorciumo ECMI (Europos konsorciumas „Matematika pramonėje“) garbės nariu.

Bibliografija

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: