Mikytų kapinynas
Mikytų kapinynas | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė: | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Lekėčių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Lekėčiai | |
Kapinių ypatumai | ||
Naudojimas | XI – XII a. | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Mikytų kaimo, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km. į pietryčius nuo kelių Zapyškis–Kriūkai ir Lekėčiai kryžkelės, 0,5 km į rytus nuo Mikytų piliakalnio su gyvenviete ir 0,3 km į vakarus nuo Nemuno kairiojo kranto.
Tyrimai
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didžioji kapinyno dalis sunaikinta. 1930–1934 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 m. tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona Kuncienė). Ištirti 5 nedeginti žirgų ir 4 sudeginti žmonių kapai. Žmonės laidoti 30–40 cm gylyje, 40 x 60 cm dydžio duobutėse. Žirgai laidoti virš mirusiojo, po vieną, vienu atveju žirgas palaidotas atskirai, tik vienu atveju rasta dviejų palaidotų žirgų liekanų. Įkapės negausios: ietigaliai, geležinis vienašmenis kalavijas, geležinis peilis, daugumoje kapų rasta išsilydžiusios bronzos, sumaišytos su laužo anglimis ir sudegintais kaulais. Žirgų įkapės: žąslai, kamanos, balnai. Kapinynas datuojamas XI a. – XII a. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mikytų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 85 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|