Minija

Minija
Minija prie Kintų
Ilgis	217,5 km
Nuolydis	73 cm/km
Baseino plotas	2942,1 km²
Vidutinis debitas	38,7 m³/s
Ištakos	Didovas
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva

Minija taip pat vadinamas Mingės kaimas Šilutės rajone.

Minija Lietuvos žemėlapyje

Minija prie Kintų

Minija ties Raguviškiais

Minija (vok. Minge) – upė vakarų Lietuvoje, Telšių rajone, Rietavo savivaldybėje, Plungės, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose; dešinysis Nemuno intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 17010001.

Tėkmė

Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, 3,5 km į rytus nuo Žarėnų (Telšių rajonas)^[1]. Ištakų altitudė 158,5 m. Hidrografinės versmės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 15 km į pietryčius nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 227 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, tarp Pluotinalio ir Didovo ežerų D - 1 upelis, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 217,5 km. Teka aukštupyje į vakarus-šiaurės vakarus; vidurupyje, įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3,4 km nuo jos žiočių. Įtekėjimo altitudė 0 m.

Baseinas

Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma intakų žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukoma.

Intakai:

ištakos: D - 1;
kairieji: M - 17, Žarna, Patyralis, Pala, Alkupis, M - 15, Lukna, Kūlupis, Šilupis, Vieštovė, Linksnio upelis, M - 11, Dubeikis, Slinkupis, Alantas, Kūlupis, Zvirgždų upelis, Raudonupė, Prūdupis, Kartenalė II, Kalnupis, M - 9, Plėkupis, Žvelsa, Skrandupalis, Gerdaujė, Aušrupis, Skinija, M - 7, M - 5, Kisupė, Neknupis, Agluona, Gruodė, Piktvardė, Veiviržas, Grumbys, Cigonė, M - 3, M - 1, Tenenys, Purvalankis;
dešinieji – Šaltupis, Tūtaka, Lendrupis, Vilka, Briedupis, Viešdauba, Sausdravas, Didžioji Sruoja, Mažoji Sruoja, Babrungas, M - 14, M - 12, Orė, Varlupis, Aukseliškė, M - 10, Lubdaubalis, Mišupė, Salantas, Vorautis, Paltys, M - 8, Dvilinkis, Kurtupalis, Gargždupis, M - 6, Lašiupis, Ketvergio upalis, Ditupė, M - 4, Vilhelmo kanalas, M - 2.

Hidrologija

Vidurupio slėnio plotis 0,6 – 1 km, o žemiau Priekulės jis tampa negilus ir visai išnyksta. Krantų aukštis vidurupyje ir žemupyje yra 1 – 3,5 m, atodangose 10 – 15 m. Žemupyje krantai labai žemi (iki 0,5 m), todėl nuo užtvindymo saugo pylimai. Upės vaga aukštupyje ir vidurupyje smarkiai vingiuoja, palieka daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 20 – 25 m, vidurupio 30 – 35 m, žemupio – iki 50 m. Vagoje pasitaiko daug rėvų, riedulių, ypač tarp Stalgėnų ir Nausodžio, bei ties Dyburiais. Gylis seklumose 0,3 – 1 m, kitur 1,5 – 3 m. Žemupio vagos gylis 6 – 7 m. Tėkmė lėta (0,1 – 0,2 m/s), ypač žemiau Gargždų.

Debitas, m³/s	ties Vainaičiais	ties Kartena	ties žiotimis
Vidutinis	4,66	15,1	38,7
Maksimalus	93,1	265,0	?
Minimalus	0,033	0,22	?

Upės debitas labai priklauso nuo kritulių kiekio – sausrų metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs poplūdžiai. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Vandens lygių svyravimo amplitudė aukštupyje siekia 4 m, žemupyje 1,5 m. Kadangi Vakarų Lietuvoje sniego danga labai nepastovi, todėl pavasario potvyniai dažnai būna silpni. Metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuplukdoma 32 % vandens, vasarą – 10 %, rudenį – 29 %, žiemą – 29 % ^[2]

Ūkinė reikšmė

1873 metais Vilhelmo kanalu Minija tiesiogiai sujungta su Klaipėdos uostu. Pats žemupys tinkamas laivybai. Vandens matavimo stotys veikia Kartenoje ir Lankupiuose. ^[3] Upė prateka keletą saugomų teritorijų: Varnių regioninį parką, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, Salantų regioninį parką, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, Nemuno deltos regioninį parką.

Didesnės gyvenvietės prie Minijos: Žarėnai (Telšių raj.), Keturakiai (Plungės raj.), Medingėnai (Rietavo sav.), Stalgėnai, Mardosai, Karklėnai, Stonaičiai, Narvaišiai, Aleksandravas (Plungės raj.), Kūlupėnai, Kartena, Rubuliai, Raguviškiai, Baubliai (Kretingos raj.), Kvietiniai, Gargždai, Maciuičiai, Kuliai, Dovilai, Ketvergiai, Žiaukos, Dituva, Kuodžiai, Priekulė, Lankupiai (Klaipėdos raj.), Sakūčiai, Kintai (Šilutės raj.).

Šaltiniai

Vikiteka: Minija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

↑ maps.lt duomenys
↑ Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 97 psl.
↑ http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php

Minijos, Salanto, Erlos senslėniai: fotoalbumas (K. Vasio, J. Runzaitės, A. Bagočienės nuotraukos). – Kaunas: Lututė, 2007. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-75-1
Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER MINIJĄ, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (121-132 psl.)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 78% (+7343-50=7293 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – autorius ir redaktorius – 23% (+2131-23=2108 wiki spaudos ženklai).

[1] s.lt duomenys

[2] Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 97 psl.

[3] ttp://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php

[1]

[2]

[3]