Minija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minija
Minija prie Kintų
Minija prie Kintų
Ilgis 201,8 km
Baseino plotas 2942,1 km²
Vidutinis debitas 38,7 m³/s
Ištakos Sydeklis
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Minija taip pat vadinamas Mingės kaimas Šilutės rajone.
Minija Lietuvos žemėlapyje
Minija prie Kintų
Minija ties Raguviškiais

Minija (vok. Minge) – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.

Turinys

Tėkmė

Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių.

Baseinas

Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma intakų žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukoma.

Intakai:

Hidrologija

Vidurupio slėnio plotis 0,6 – 1 km, o žemiau Priekulės jis tampa negilus ir visai išnyksta. Krantų aukštis vidurupyje ir žemupyje yra 1 – 3,5 m, atodangose 10 – 15 m. Žemupyje krantai labai žemi (iki 0,5 m), todėl nuo užtvindymo saugo pylimai. Upės vaga aukštupyje ir vidurupyje smarkiai vingiuoja, palieka daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 20 – 25 m, vidurupio 30 – 35 m, žemupio – iki 50 m. Vagoje pasitaiko daug rėvų, riedulių, ypač tarp Stalgėnų ir Nausodžio, bei ties Dyburiais. Gylis seklumose 0,3 – 1 m, kitur 1,5 – 3 m. Žemupio vagos gylis 6 – 7 m. Tėkmė lėta (0,1 – 0,2 m/s), ypač žemiau Gargždų.

Debitas, m³/s ties Vainaičiais ties Kartena ties žiotimis
Vidutinis 4,66 15,1 38,7
Maksimalus 93,1 265,0  ?
Minimalus 0,033 0,22  ?

Upės debitas labai priklauso nuo kritulių kiekio – sausrų metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs poplūdžiai. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Vandens lygių svyravimo amplitudė aukštupyje siekia 4 m, žemupyje 1,5 m. Kadangi Vakarų Lietuvoje sniego danga labai nepastovi, todėl pavasario potvyniai dažnai būna silpni. Metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuplukdoma 32 % vandens, vasarą – 10 %, rudenį – 29 %, žiemą – 29 % [1]

Ūkinė reikšmė

1873 metais Vilhelmo kanalu Minija tiesiogiai sujungta su Klaipėdos uostu. Pats žemupys tinkamas laivybai. Vandens matavimo stotys veikia Kartenoje ir Lankupiuose. [2] Upė prateka keletą saugomų teritorijų: Varnių regioninį parką, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, Salantų regioninį parką, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, Nemuno deltos regioninį parką.

Didesnės gyvenvietės prie Minijos: Kegai, Žarėnai (Telšių raj.), Medingėnai (Rietavo sav.), Stalgėnai, Aleksandravas (Plungės raj.), Kūlupėnai, Kartena, Raguviškiai (Kretingos raj.), Gargždai, Dovilai, Dituva, Priekulė, Lankupiai (Klaipėdos raj.), Sakūčiai, Kintai (Šilutės raj.).

Šaltiniai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Minija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka
  1. Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 97 psl.
  2. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: