Mino civilizacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikijasen-orn.png
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Helenizmas
Antigonidai, Aecidai, Achajos l., Etolijos l.
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija
Knoso freska su trim moterimis

Minojiečiai – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700–1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra, užpuolusi minojiečius. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.

Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas, remdamasis mitiniu karaliumi Minu, siejamu su labirintu, kuris, kaip nustatė Evansas, yra ne kas kitas kaip Knosas. Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas. Nėra žinoma, kaip save vadino patys minojiečiai, tačiau siūlomi egiptietiškas vietovardis „Keftiu“ ir semitiškas „Kaftor“ arba „Caphtor“ ir Mario archyvuose minima „Kaptara“ akivaizdžiai reiškia Mino Kretą. Homeras, sukūręs Odisėją po Mino civilizacijos žlugimo, Kretos vietinius gyventojus vadina eteokretiečiais (tikraisiais kretiečiais) tikriausiai turėdamas galvoj minojiečių palikuonis.

Vaikų boksas Santorino salos freskoje.

Mino rūmai yra geriausiai žinomas pastatų tipas, iškasamas saloje. Tai buvo didžiuliai pastatai, skirti administravimo reikmėms. kaip įrodo archeologų po jais rasti archyvai. Kiekvieni iškasti rūmai turi autentiškų bruožų, bet kai kurie bruožai bendri ir išskiria visus rūmus iš kitų pastatų. Rūmai buvo su daugybe kambarių, vidiniais ir išoriniais laiptais, šviesos šuliniais, masyviom kolonom, sandėliais ir kiemais.

Vietoj tikrų datų naudojamos dvi santykinės chronologijos. Pirmoji, pasiūlyta Evanso ir patobulinta kitų archeologų, remiasi puodininkyste. Civilizacija dalinama į tris pagrindines eras: Ankstyvąją Mino, Vidurinę Mino ir Vėlyvąją Mino. Šios eros yra dar smulkinamos, pvz.: Ankstyvoji Mino I, II, III. Kitą sistemą pasiūlė graikų archeologas Nikolas Platonas. Ji pagrįsta rūmų plėtra ir Mino civilizacijos laikotarpis dalijamas į Prieš Rūmų, Pirminį Rūmų, Naująjį Rūmų ir Po Rūmų. Visos Mino civilizacijos kalendorinės datos yra apytikslės ir ginčų objektas.

Vėlyvajame Mino IA laikotarpyje įvyko ugnikalnio įsiveržimas. Tiksli data nežinoma, manoma, kad jis sukėlė greitą civilizacijos žlugimą ir galbūt mitiškai susijęs su klasikinių graikų Atlantida. Vikiteka

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: