Minsko vaivadija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minsko vaivadija
Vaivadijos herbas
Vaivadijos herbas
Žemėlapis
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Pavaldus: LDK
Vaivadijos centras: Minskas
Pavietų skaičius: 3
Vaivados: Minsko vaivada

Minsko vaivadija – (lenk. Województwo mińskie, lot. Palatinatus Minscensis) – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Minskas, plotas 55 500 km².

Vaivadijos herbas - balta Vytis raudoname lauke, jis taip pat buvo ir geltonoje vaivadijos vėliavoje. 1776 m. įvedus vaivadijų pareigūnų uniformas, Minsko pareigūnai vilkėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.

Istorija

Viduramžiais būsimosios vaivadijos žemėse gyveno krivičiai, XI a. dalis jų pateko į Polocko kunigaikštystę, dalis vietinių kunigaištukų pripažino Kijevo kunigaikščių valdžią. XIII a. pradžioje didžioji žemių dalis atsidūrė lietuvių kunigaikščio Ringaudo (m. 1219 m.) valdose, vėliau perėjo jo vaikaičiui Mindaugui. Po Mindaugo mirties žemėse įsigalėjo Haličo-Vladimiro kunigaikščiai, bet 1300 m. jas atsiėmė Vytenis.

1413 m. Jogaila, pertvarkydamas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administraciją, Minsko vaivadiją atskyrė nuo Vilniaus vaivadijos. 1500 m. vaivadija padalyta į tris pavietus:

Pagrindiniai miestai: Minskas, Mozyrius, Rečica, Gomelis, Bobruiskas, Krėva, Kaidanovas.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Minske.

Atstovavimas

Minsko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Minsko vaivada ir Minsko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Nuo 1599 m. Minske paeiliui su Naugarduku vykdavo pavasarinė Lietuvos Tribunolo sesija. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1775 m. Tribunolo sesijos vykdavo Gardine.

Miesto seniūnus turėjo Minskas, Mozyrius ir Rečica.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Minsko vaivada.

Minsko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Minsko vaivada turėjo trisdešimt penktą, paskutinę pagal rangą pasauliečių poziciją.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: