Glauberio druska

Natrio sulfatas

Glauberio druska – Na₂SO₄ · 10H₂O, natrio sulfato dekahidratas. Pirmą kartą šią medžiagą XVII a. aptiko mineraliniuose vandenyse ir aprašė vokiečių alchemikas Johanas Glauberis. Vėliau sintezuota veikiant natrio chloridą sieros rūgštimi. Naudojama medicinoje, celiuliozės, stiklo, sodos gamyboje.

Fizinės savybės

Glauberio druska – tai dideli skaidrūs prizmės formos kristalai. Turi kartų druskos skonį, lengvai tirpsta, bekvapė, nedegi. Ilgesnį laiką pabuvusi atvirame ore ar pašildyta praranda svorio (išgaruoja). Pilnai „išsivėdinusi“ pavirsta į baltus miltelius – įprastą natrio sulfatą. Be pačios Glauberio druskos dar žinomi rombiniai Na₂SO₄ · 7H₂O bei Na₂SO₄ · H₂O kristalai.

Paplitimas gamtoje

Glauberio druskos gamtinis mineralas vadinamas mirabilitu . Tai vienas iš lengviausių mineralų – jo svoris yra 1,49 g/cm³.

Gamtiniai ištekliai pasaulyje:

• Apie 100 mln. tonų mirabilito rasta centrinėje Kanados dalyje;
• XIX a. mirabilito rasta Gruzijoje – 5 m storio druskos sluoksnis išdžiūvusiame druskingame 55 tūkst. m² ploto ežere;
• Kaspijos jūros Turkmėnijos pakrantėje: žiemos mėnesiais atvėsus vandenims iki 5,5–6 °C, mirabilitas iškrenta dideliais kiekiais bespalviais kristalais dugne ir pakrantėse;
• Rusijoje: Vakarų Sibire Kučiuko ežere, Tomsko srities druskinguose ežeruose;
• Ištirpusi Glauberio druska randama Čekijos (Karlovy Vary) bei Austrijos kurortų mineraliniuose vandenyse.

Kitur mirabilitas randamas gipso bei akmens druskos telkiniuose su didesne ar mažesne kitų mineralų priemaiša.

Šaltiniai

Vikiteka

Nuorodos

• Tradiciniai cheminių medžiagų pavadinimai
• Mirabilito duomenys
• Natrio sulfato tirpalai ir Glauberio druska