Mizoginija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Straipsnių serija apie
Bendros formos

Diskriminacija dėl amžiaus • Ksenofobija • Rasizmas
Religinis nepakantumas • Seksizmas • Rūšizmas

Specifinės formos

Androcentrizmas • Ginocentrizmas
Bifobija • Efebifobija
Elitizmas • Etnocentrizmas
Eurocentrizmas • Genocidas
Gerontofobija • Ginofobija
Heteroseksizmas • Homofobija
Klasizmas • Lesbofobija
Mizandrija • Mizoginija
Nepotizmas • Paternalizmas
Transfobija • Triumfalizmas

Artimos temos

Eugenika • Multikultūralizmas
Nepakantumas • Politinis teisingumas
Priespauda • Prietaras
Tolerancija • Vergovė
Mizantropija

Mizoginija (gr. μῖσος, misos 'neapykanta' + gr. γυνή, gunê 'moteris') - neapykanta arba stiprus neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu. Mizoginija kartais painiojama su mizantropija, nors iš esmės tai skirtingos sąvokos. Su mizoginija susijusi ginofobija, moterų baimė, tačiau pastaroji nebūtinai pasireiškia su neigiamu nusistatymu.

Dauguma feminizmo teorijų mizoginiją priskiria politinių ideologijų kategorijai (kaip rasizmas arba antisemitizmas), neva mizoginija pateisina ir padeda išlaikyti moterų subordinacijos vyrams sistemą.

Mizoginijos formos

Mizoginija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis. Paprasčiausia ir atviriausia forma, kai žmogus atvirai nekenčia visų moterų vien dėl to, kad jos yra moterys. Prie tokių žmonių galima priskirti kai kuriuos „sekso plėšrūnus“ (kurie lytinių santykių paieškas traktuoja kaip medžioklę, o rastas partneres - kaip sumedžiotas aukas).

Kitos mizoginijos formos yra subtilesnės. Žmonės gali būti neigiamai nusistatę visų moterų atžvilgiu, arba tik dalies, kurios nepatenka į jiems priimtinas moterų kategorijas. Mizoginija gali būti būdinga ir visai kultūrai, visuomenėse, kur su moterimis elgiamasi diskriminuojančiai (pvz., pareiga dirbti buities darbus, liepimas tylėti, mušimas). Viena neretai pasitaikančių mizoginijos forma - motinos - kekšės dichotomijos psichologinis kompleksas, kurį turintiems žmonėms moterys tegali būti „mamos“ arba „kekšės“. Kitas variantas - nekaltos mergelės ir ištvirkėlės dichotomija, priskirianti moteris kekšėms, jeigu jų elgesys ar valia išeina už asmens suvokiamų moralės ribų.

Jei asmuo turi mizoginišką požiūrį, tai nereiškia, kad jis negali turėti gerų santykių su kai kuriomis moterimis. Ir atvirkščiai, blogi santykiai su kai kuriomis moterimis nereiškia, kad asmeniui būdinga mizoginija.

Mizoginija religijose

Mizoginijos ištakos siekia šiuolaikinės civilizacijos pradžią, pvz., Graikijoje, Judėjoje, kur Žmogaus nuopolį aprašančiose legendose akcentuojama, kad tragedija ir mirtis - moters atneštos nelaimės, bei abiejose kultūrose vyras sukuriamas pirmas. Graikų mitologijoje, žmonės gyveno taikoje su dievais iki moters sukūrimo: Prometėjui pavogus ugnį iš dievų, supykęs Dzeusas nubaudžia žmoniją „blogiu jų džiaugsmui“ - Pandora, pirmąja moterimi, turėjusia indą, kurio buvo prisakyta niekada neatidengti, tačiau neatsispyrusi pagundai ji pažiūri vidun ir paleidžia į pasaulį visą blogį - darbą, ligas, senatvę bei mirtį.[1] Biblijoje ramus Adomo ir Ievos gyvenimas yra prarandamas po to, kai Ieva pasiūlo Adomui paragauti uždrausto vaisiaus. Dėl to moterys nubaudžiamos dideliais gimdymo skausmais ir amžina pareiga pasitarnauti vyrams.

Krikščionių bažnyčios kritikuojamos kaip mizoginiškos. Vienas iš išskiriamų autorių - škotų religinis reformistas John Knox, anonimiškai 1558 m. išleidęs knygą, kurioje išliejo tulžį ant aukštus valstybinius postus užimančių moterų. Tačiau faktas, kad Marija Magdalietė buvo paskelbta šventąja bei buvo viena iš pirmųjų Jėzaus prisikėlimo liudininkių, leidžia daugeliui ginčytis, kad krikščionybė iš tikrųjų pakėlė moterų statusą. Religiniuose raštuose galima rasti kitų aprašymų, kai moteriai buvo rodoma ne mažesnė pagarba nei vyrui. Per Didžiojo jubiliejaus šventę (1999 m. gruodžio 24 d. - 2001 m. sausio 6 d.) popiežius Jonas Paulius II paskelbė atsiprašymą už visas Romos katalikų bažnyčios praeities nuodėmes, kurių tarpe įvardijo ir nuodėmę prieš moterų bei mažumų orumą.

Mizoginija filosofijoje

Artūro Šopenhauerio populiarioje esė „Virš moterų“ (Über die Weiber) išreikštas priešiškumas moterų veiklai, filosofo teigimu „moterų prigimtis yra paklusti“. Esėje yra ir keli komplimentai - „moterys vertina blaiviau nei vyrai“ ir yra labiau užjaučiančios, nors pastaroji savybė buvo priskirta silpnybei, o ne vertybei.

Kiti autoriai, kurių pažiūros vertinamos kaip mizoginistiškos - Frydrichas Nyčė („Anapus gėrio ir blogio“), Otas Veidingeris („Lytis ir charakteris“) ir kt.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai ir išorinės nuorodos

  1. [Holland, J: "Misogyny: The World's Oldest Prejudice", pp. 12-13. Avalon Publishing Group, 2006.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5744-0=5744 wiki spaudos ženklai).