Moduliacija (muzika)

Moduliacija (lot. modulatio - ritmingumas, darnumas; vok. Modulation, pranc. ir angl. moduliation) - mažoro-minoro dermių sistemoje perėjimas iš vienos tonacijos į kitą, naudojant tarpinį (bendrąjį) akordą; muzikinės harmonijos priemonė. Moduliaciją sudaro keturi momentai:

• pagrindinės tonacijos parodymas;
• tarpinis (bendrasis) akordas;
• moduliuojantysis akordas;
• naujos tonikos įtvirtinimas.

Perėjimas į kitą tonaciją (moduliavimas) įvyksta tuomet, kai įvedamas dviem tonacijom bendras akordas, kiekvienoje šių tonacijų, turintis skirtingą funkcinę reikšmę. Moduliuojantysis akordas paryškina naujos tonacijos bruožus ir taip įtvirtina naują tonaciją (išryškėja nauja tonika).

Moduliacijos svarba ypač išaugo baroko, klasicizmo ir romantizmo epochose; ji turi lemiamos reikšmės baroko ir klaiscizmo epochose susiformavusių muzikos formų: rondo, sonatos struktūrai.