Mogiliovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mogiliavas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mogiliovas
(kirč. Mogiliovas (Magiliovas))
brus. Магілёў, rus. Могилёв
   Coat of Arms of Mahiloŭ, Belarus.png      Сцяг г. Магілёў.gif   
City Hall of Mаhiloŭ.JPG

Mogiliovo rotušė


Mogiliovas
53°54′0″N 30°20′0″E / 53.9°N 30.33333°E / 53.9; 30.33333 (Mogiliovas)Koordinatės: 53°54′0″N 30°20′0″E / 53.9°N 30.33333°E / 53.9; 30.33333 (Mogiliovas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Mogiliovo sritis
Rajonas: Mogiliovo rajonas
Įkūrimo data: 1267
Gyventojų: (2009 m.)
Plotas: 110,5 km²
Tankumas (2009): 3 321 žm./km²
Pašto kodas: 212xxx / +375 222
Commons-logo.svg Vikiteka: MogiliovasVikiteka
Kirčiavimas: Mogiliovas (Magiliovas)
Mogiliovas XIX a. Napoleonas Orda. Mogiliovas
Mogiliovo žydų deportavimas 1941 m.
Trijų šventikų soboras
Geležinkelio stotis

Mogiliovas (brus. Магілёў, rus. Могилёв) – miestas rytų Baltarusijoje, į rytus nuo Minsko, abipus Dniepro upės, netoli sienos su Rusija; srities ir rajono centras. 367 800 gyv. (2009 m.); trečias po Minsko ir Gomelio pagal gyventojų skaičių Baltarusijos miestas.

Turinys

Istorija

Mogiliovas minimas nuo 1267 m. – vienas seniausių Kijevo Rusios miestų. Nuo XIII a. priklausė Smolensko, XIV a. pradžioje – Vitebsko kunigaikštystei, nuo XIV a. trečio dešimtmečio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. XIV a. pabaigoje Mogiliovas buvo Lenkijos karalienės Jadvygos, 1431 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos, 15031513 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos Elenos valda. XIV a.XVIII a. Mogiliovo seniūnijos, nuo 1589 m. ir karaliaus stalo ekonomijos centras.

1577 m. suteiktos Magdeburgo teisės, Mogiliovas tapo svarbiu tranzitinės prekybos ir amatų miestu – XVI a. pabaigoje čia veikė 12, XVII a. pradžioje apie 17 cechų. XVI a. čia susikūrė didelė žydų bendruomenė. Mogiliove posėdžiaudavo Lietuvos žydų seimas. Nuo 1634 m. stačiatikių vyskupijos, vienintelės to meto Baltarusijoje, centras. Po XVII a. vidurio kazokų sukilimų ir 17001721 m. Šiaurės karo Mogiliovas smuko. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respubliko padalijimo 1772 m. Mogiliovą užėmė Rusijos imperija. 17721778 m. ir 18021919 m. Mogiliovo gubernijos, 17781802 m. Mogiliovo vietininkystės centras. 17821926 m. gyvavo Mogiliovo arkivyskupija. 17831798 m. mieste buvo jos centras, vėliau arkivyskupas rezidavo Sankt Peterburge. Mogiliovo arkivyskupijos jurisdikcijai priklausė visi Rusijos imperijos, išskyrus Lenkijos karalystę, katalikai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. rugpjūčio – 1917 m. lapkričio mėn. Mogiliove veikė Rusijos imperijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės būstinė, gyveno imperatorius Nikolajus II. 1918 m. gegužės 10 d. Mogiliovą okupavo Vokietijos kariuomenė. 19191924 m. miestas priklausė Rusijos TFSR, nuo 1924 m. – Baltarusijos TSR. Tarpukario metais sparčiai plėtota pramonė. Per Antrąjį pasaulinį karą 19411944 m. miestą vėl okupavo Vokietija. Lupalaukių koncentracijos stovykloje, Dubravėlės gete ir karo belaisvių stovykloje nužudyta apie 70 000 žmonių. Per karą miestas sugriautas; po karo atstatytas. Nuo 1924 m. rajono, nuo 1938 m. – ir srities centras

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1604 m. ir 2009 m.
1604 m. 1745 m. 1880 m. 1906 m. 1913 m. 1939 m.sur.
15 000 10 500 40 536 51 959 69 700 99 400
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1993 m. 1996 m. 2006 m. 2009 m.
121 700 232 000 366 000 367 000 367 700 372 000

Lietuviai

XIX a. aplink Mogiliovo miestą įsikūrė 6 lietuvių kaimai, XXI a. pradžioje iš jų liko vienas – Malkava. Per Pirmąjį pasaulinį karą Mogiliove gyveno evakuotų lietuvių, veikė lietuvių mokykla, nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos „Grūdas“ skyrius. XXI a. pradžioje Mogiliovo mieste gyvena lietuvių, atvykusių iš lietuviškų kaimų, palikuoniai. Jų rūpesčiu buvo sutvarkytos Mogiliovo lietuvių kapinės, pastatytas kryžius. Lituanistinių mokyklų, fakultatyvų, etnografinių ansamblių Mogiliove nėra, su vaikais lietuviškai kalba ir visas religines katalikų šventes švenčia vyresniosios kartos lietuviai.[1]

Architektūra

XVII a. vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, turėjęs 3 gynybinių sienų žiedus su mūriniais vartais ir bokštais: apie pilį, senamiestį ir naujamiestį. Jie XIX a. sunaikinti. Išliko barokiniai sakraliniai statiniai: kupolinė Šv. Mikalojaus cerkvė (1672 m., interjere puošnus pjaustinėtas barokinis ikonostasas), bazilikinė karmelitų Šv. Stanislovo bažnyčia (17381752 m., klasicistinis fasadas, 1788 m., interjere sienos ir skliautai puošti freskomis, XVIII a. vid., dail. P. Petrovskis; nuo 1772 m. katedra).

Kiti pastatai: Šv. Kazimiero bažnyčia (1605 m., 1810 m. perstatyta klasicistiniu stiliumi), rotušė (1681 m., 2008 m. perstatyta), dvaro rūmai (17621785 m.), Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (1869 m.), neorenesansiniai dramos teatro rūmai (1888 m.).[2]

Ekonomika

Mogiliovas – upių uostas ir geležinkelio mazgas – per Mogiliovą eina geležinkelis ir plentas Sankt Peterburgas (Rusija) – Odesa (Ukraina), geležinkelis MaskvaBrestas, plentai į Minską, Gomelį, Vitebską. Yra Mogiliovo oro uostas.

Išplėtota mašinų ir transporto priemonių gamyba, juodoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinio pluošto, farmacijos), statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, asfaltbetonio), baldų, odos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, mikrobiologijos, maisto (mėsos, pieno) pramonė.

Kultūra

Yra Dramos, lėlių, muzikinių komedijų teatrai, Mogiliovo kraštotyros muziejus, Mogiliovo etnografijos ir buities muziejus, Baltarusijos dailės muziejaus filialas. Šv. Nikolajaus cerkvė, statyta XVII a. Parkas (XVIII a.)

Švietimas

Yra Mogiliovo universitetas, įkurtas 1918 m., Mogiliovo Baltarusijos-Rusijos universitetas (buvęs Mogiliovo technikos institutas, įkurtas 1973 m.), Mogiliovo pedagoginis universitetas, Mogiliovo finansų ir ekonomikos institutas.

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Vitalija Kolesnikova. Mogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 304 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Jonas Minkevičius. Mogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 304 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: