Mogiliavo sritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mogiliavo sritis
Магілёўская вобласць
Mogiliavo srities vėliava Mogiliavo srities herbas
Belarus provinces Mogilev.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Centras: Mogiliovas
Rajonai: 21
Gyventojų: 1 208 600 (2004 m.)
Plotas: 29000 km²
Tankumas (2004): 42 žm./km²
Tinklalapis: region.mogilev.by/
Commons-logo.svg Vikiteka: Mogiliavo sritisVikiteka

Mogiliovo sritis (brus. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) yra rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliovas. Įkurta 1938 m.

Turinys

Geografija

Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.

Hidrologija

Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.

Gamta

Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.

Naudingosios iškasenos

Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.

Demografija

Mogiliovo srityje gyvena 1,169 mln. gyventojų. Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.

Didžiausi miestai

Administracinis suskirstymas

Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:

Ekonomika

Transportas

Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai VitebskasŽlobinas, ŽlobinasBabruiskasMinskas, KryčavasMogiliavasAsipovičiai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliovas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliovas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.

Pramonė

Didžiausi pramonės centrai – Mogiliovas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.[1]

Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.

Šaltiniai

  1. Mogiliavo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 305 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: