Mokslinė klasifikacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Karlo Linėjaus knygos viršelis

Mokslinė klasifikacija biologijoje yra būdas grupuoti ir kategorizuoti gyvų ir išmirusių organizmų rūšis pagal giminingumo ryšius. Mokslo šaka, užsiimanti gyvų organizmų klasifikavimu vadinama Taksonomija. Pirmasis klasifikuoti organizmus bandė Aristotelis, kuris juos suskirstė į augalus ir gyvūnus. Vėliau bandymų klasifikuoti buvo daug. Ypač šis darbas paspartėjo atradus mikroskopą ir nustačius, kad dar egzistuoja didelė mikroorganizmų įvairovė. Tačiau labiausiai pripažinta švedų mokslininko Karlo Linėjaus (Carl von Linnaeus, 17071778) binarinė nomenklatūra. Jis rūšies pavadinimą sudarė iš dviejų lotyniškų žodžių, kurių pirmasis nurodo gentį, o antrasis – rūšį. Prie pavadinimo dar pridedama rūšį aprašiusiojo mokslininko pavardė ar jos santrumpa bei aprašymo metai. Didžiausias K. Linėjaus darbas – 1735 m. išleista pasaulio augalų ir gyvūnų sistema. K. Linėjaus veikale „Species Plantarum" (1753 m.) augalai suskirstyti į 24 klases, iš jų 23 apėmė žiedinius, o 24-oji – sporinius augalus.

Klasifikacija egzistuoja ir kituose moksluose, ne tik biologijoje (pavyzdžiui, dangaus kūnų klasifikacija astronomijoje).

Tradicinė klasifikacijos sistema biologijoje atrodo taip (be jos dar galima filogenetinė klasifikacija):

Domenas

Karalystė

Tipas, skyrius

Klasė

Būrys, eilė

  • Būrys (Ordo) – pagal rangą yra tarp klasės ir šeimos. Taikoma gyvūnams. Giminingos šeimos jungiamos į būrį, o giminingi būriai sudaro klasę. Dėl požymių gausos gali būti tarpiniai rangai: antbūris, infrabūrys, pobūris. Augalų ir grybų sistematikoje būrio atitikmuo yra eilė.
  • Eilė (Ordo) – naudojama augalų ir grybų sistematikoje. Terminą pradėjo naudoti Karlas Linėjus 1735 m. Gyvūnų sistematikoje vietoj eilės naudojamas terminas būrys. Eilė apima giminingas šeimas. Pvz., pievagrybiniai, mėšlagrybiniai, kiškiabudiniai ir kt. Artimos grybų šeimos jungiamos į agarikiečių eilę. Sistematiškai artimos eilės grupuojamos į poklasius ir klases.

Šeima

  • Šeima – ji yra tarp aukštesnės klasės pakopos ir žemesnės genties pakopos, t. y. vienoje klasėje gali būti viena ir daugiau šeimų, o šeimoje būti viena ar daugiau genčių. Pavyzdžiui, žmonės priklauso hominidų šeimai.

Gentis

  • Gentis (Genus) – apima filogenetiškai artimas rūšis. Pavyzdžiui, įvairių rūšių musmirės jungiamos į musmirių (Amanita) gentį, įvairūs driežai – į driežų (Lacerta) gentį. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu. Lietuviškai augalų gentį įprasta reikšti vienaskaita, o gyvūnų – daugiskaita. Paprastai į gentį apjungiama nuo vienos iki kelių šimtų ar net tūkstančių giminingų rūšių. Jei gentyje tėra tik viena rūšis, tai tokia gentis yra monotipinė, pvz., usūrinis šuo (Nyctereutes). Dažnai gentys dar skirstomos į smulkesnes kategorijas – pogentes, kurios apima ypač artimas rūšis. Artimos gentys jungiamos į stambesnį sistematinį vienetą – šeimą.

Rūšis

Pagrindinės biologijos šakos
Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Biofizika | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+11829-48=11781 wiki spaudos ženklai).