Mokyklos-gimnazijos biblioteka

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mokyklos-gimnazijos biblioteka

Po paskutinių žinių apie vienuolyno bibliotekos konfiskavimą (1864 m.) apie bibliotekos egzistavimą Linkuvoje nieko nežinome iki XX a. pradžios. Knygoje „Linkuva“ A. Miškinis mini, kad 1917 m. Linkuvoje įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos knygynėlis. Be moterų katalikių draugijos, Linkuvoje įsikūrė ir „Vyturio“ draugija, kuri subūrė inteligentus darbui savam kraštui. Ši draugija taip pat turėjo savo knygynėlį. Taip buvo vadinamos šių draugijų bibliotekėlės.

1918 m. kuriantis Linkuvos gimnazijai reikalinga buvo ir biblioteka.

Pavarčius mokyklos archyvuose dokumentaciją, atskirų žinių apie mokyklos biblioteką nerasta, tiktai pedagogų tarybos posėdžio 1919 m. sausio 8 d. protokole pažymėta, kad išdavinėti mokiniams pasiskaitymui knygas prisiėmė Ignas Brazdžiūnas. Tame pačiame protokole 6 punkte pažymėta, jog iš lietuvių kalbos nutarta vartoti šias knygas skaitymui: „Mūsų Dirva“ , „Vaikų žvaigždutė“, „Skaitymų knyga“, „Vargo mokyklai“. Knygas nutarta išdavinėti vieną sykį per savaitę kiekvienoje klasėje. Tame pačiame protokole pažymėta: „Kadangi gimnazijos mokiniams naudotis pavestas knygynas Dramos – Dainų – Muzikos draugijos „Vyturys“, tai knygininku pasilieka knygininkas tos Dr. Ignas Brazdžiūnas (Gimnazijos vedėjas).“ Pedagogų tarybos posėdyje 1921 m. rugsėjo 19 d. buvo numatytas klausimas dėl mokomosios medžiagos paskirstymo, knygyno ir mokymo priemonių aptarimo, tačiau šis klausimas buvo atidėtas.

Leidiniuose, kuriuose buvę mokiniai prisimena gimnaziją, yra šiokių tokių žinių nuotrupų apie biblioteką ir joje dirbusius žmones.

Atsiminimuose apie Linkuvos gimnaziją Čikagoje išleistoje A. Šešplaukio redaguotoje knygoje „Linkuva, Šiaurės Lietuvos švietimo židinys“ 1928 m. rašoma, kad mokytojas Julijonas Buožis, vadovavęs mokyklos bibliotekai ir išdavinėjęs knygas, buvo labai geras žmogus. Jis dalindavo nuoširdžius patarimus, kokią knygą kam pasirinkti, kokiai knygai teikti pirmenybę, o kokią atidėti vėlesniam skaitymui. Buožio vadovavimo bibliotekai laikotarpiu mokiniai nemaža laiko praleisdavo bibliotekoje skaitydami knygas ar užprenumeruotus laikraščius ir žurnalus.

Karo metu su knygomis mažame miestelyje nebuvo lengva, bet mokykloje vis tiek buvo biblioteka. Yra žinių, kad 1943m. jai vadovavo mokytojas L. Kuodys. Aldonos Gaigalaitės knygoje „Mūsų karo meto mokytojai“ rašoma, kad Linkuvos gimnazijos direktorius Benediktas Bučinskas 1943 m. parašė skundą dėl Leono Kuodžio aplaidaus darbo bibliotekoje. Kuodys dažnai neateidavo mokiniams išduoti knygų, neatsižvelgdavo į mokinių amžių ar išsilavinimą, o duodavo, kas pakliūva. Įspėtas dėl darbo trūkumų, į pastabas nereaguodavo. 1943 m. bibliotekos vedėju dirbęs Leonas Kuodys buvo visiška priešingybė prieš jį dirbusiam Buožiui.

Visoje Lietuvoje pokario laikotarpis labai nuskurdino bibliotekų fondus. Dar prieškary bibliotekos turėjo atitikti sovietinės bibliotekininkystes nustatytus standartus, o 1941 m. gegužės mėn. buvo įsakyta išvalyti bibliotekų fondus nuo sovietinei sistemai žalingų leidinių. Po karo grįžus sovietinei valdžiai šis darbas buvo tęsiamas. Iš buvusios gimnazistės St. Lovčikaitės dienoraščio: “1944 m. lapkričio 1 d. Pirma diena mokykloje. Už tvoros mus pasitiko rusiškas tankas, o salėje – bolševikinę rusų armiją šlovinančios kalbos. Visi tokie pasimetę, išsiblaškę, jokios šventinės nuotaikos. Nei eisenos į bažnyčią, nei maldos klasėje. Vietoj kryžiaus ant sienos Stalinas ar Leninas. Vienas nerimas, nežinom, kaip elgtis, kalbėtis. Iš ko mokysimės? Nėra nei vadovėlių, nei sąsiuvinių. Mokyklos kieme suvertė bibliotekos knygas ir uždegė. Žiulį Verną, Valterį Skotą, Aleksandrą Diuma, Gėtę, Šilerį, Šekspyrą, Maironį, Vaižgantą... Gal kas kokią knygelę ir pasigavo nemačiom...“

Grįžtanti sovietinė valdžia naikino tai, kas dar buvo likę bibliotekose (net mokyklų). Paprasčiausias būdas – knygas sudeginti. Bet šiokia ar tokia biblioteka vis dėlto liko, tik apie ją neturime daug žinių. Iš 1948 m. balandžio 3 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolo sužinome, jog keičiasi mokyklos vadovybė: Rasikas perduoda pareigas Valiušaičiui „Perimant turtą sudarytos turto patikrinimo komisijos. Bibliotekai patikrinti komisiją sudaro Br. Vilimienė, A. Radžius, R. Šaulys“. (1947-1951 m. pedagogų tarybos posėdžių protokolų knyga, 10 psl.)

1949 m. birželio 29 d. pedagogų tarybos posėdžio protokole skaitome: „Svarstyta: Gimnazijos kabinetų perkėlimo klausimas iš gimnazijos į Gimnazijos (gatvės) Nr. 24 (buvusius Adiklio namus). Gimnazijos g. Nr. 24 steigti pavaizdumo priemonėms kabinetus: fizikos, gamtos (su gyvuoju kampeliu), knygyną, raudonąjį kampelį, chemijos ir rankų darbų, gydytojo kambarį, literatūros (lituanistikos) kabinetą ir muzikos (mokinių bendrabutyje)“ (1947-1951 m. pedagogų tarybos posėdžių protokolų knyga, punktas 65)

1950 m. lapkričio 4 d. pedagogų tarybos posėdžio protokole trumpai išdėstyta bibliotekos vedėjos Br. Vilimienės ataskaita: „Bibliotekoje yra 1495 knygos, jomis naudojasi 237 mokiniai. Knygos keičiamos po pamokų pagal tvarkaraštį. Knygos užlaikomos tvarkingai.“ Juozas Jasiūnas pageidavo, kad biblioteka būtų aprūpinta specialia literatūra. (Ten pat, psl. 145) Tai pirmas rimtesnis pranešimas apie mokyklos bibliotekos veiklą, paminėtas dokumentuose. Daugiau dokumentų (pačios bibliotekos – apie fondus, skaitytojų skaičių ir kt.) neradau.

Antanas Serva, mokyklos bibliotekoje

1960 m. rugpjūčio 31 d. mokyklos pedagogų tarybos posėdžio protokole pažymėta, jog klasių vadovai įpareigoti kontroliuoti, kaip mokiniai skaito periodinę bei politinę ir grožinę literatūrą.

Mokytoja Gaigalaitė siūlė praplėsti mokyklos biblioteką įrengiant skaityklą. (1959-1962 m. pedagogų tarybos posėdžių protokolų knyga, psl. 38-39, pažymėti pieštuku).

Kadangi neradau bibliotekos dokumentų, iš kalbintų žmonių (mokytojų ir buvusių mokinių) žinau, kad kurį laiką mokyklos bibliotekai vadovavo rusų k. mokytojas Bronius Vilimas-Užbalis, kuris į biblioteką neleisdavo, iškeldavo knygą, garsiai perskaitydavo jos pavadinimą, o mokiniai, susirinkę prie jo stalo, atsiliepdavo, kad nori tos knygos, pasiimdavo skaityti knygą visai nenumanydami, apie ką ji yra. Taip bibliotekai vadovavusį mokytoją prisimena mokytoja Nijolė Marcinkutė. Po to ilgą laiką mokyklos bibliotekoje dirbo Aldona Bučaitė-Pažemeckienė.

Irena Valionienė (1949) – ilgametė Linkuvos gimnazijos bibliotekininkė.

Irena Valionienė mokyklos bibliotekininkė

Po jos bibliotekai vadovavo Antanas Serva. Pažinoję jį žmonės šiltai atsiliepia ir apie jo darbą, ir apie asmenybę, tačiau žinių apie jo vadovaujamą biblioteką nėra. Neaišku, nei koks skaitytojų skaičius, nei kiek knygų būta bibliotekoje.


1980 metais pradėjo dirbti Linkuvos vidurinės mokyklos bendrabučio naktine aukle. 1981 m., susirgus tuomet dirbusiam bibliotekininkui Antanui Servai, mokyklos direktoriaus Jono Klikūno buvo pakviesta dirbti į Linkuvos vidurinės mokyklos biblioteką. Dirbdama bibliotekininko kvalifikaciją pastoviai kėlė mokytojų tobulinimosi kursuose Vilniuje.

2002 m. skiriama Linkuvos vidurinės mokyklos bibliotekos vedėja.

2016 m. rugsėjo mėn. išėjo į pensiją.

Renginiai gimnazijos bibliotekoje:


Biblioteka nuotraukose

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: