Molėtai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Molėtai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Moletai (Lithuania).png   
Jonas nepomukas moletai.jpg

Molėtai
55°13′59″N 25°25′08″E / 55.233°N 25.419°E / 55.233; 25.419 (Molėtai)Koordinatės:55°13′59″N 25°25′08″E / 55.233°N 25.419°E / 55.233; 25.419 (Molėtai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Gyventojų: 6 434 (2011 m.)
Plotas: 3,77 km²
Tankumas (2011): 1 707 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Molė́­tai
Kilmininkas: Molė́­tų
Naudininkas: Molė́­tams
Galininkas: Molė́­tus
Įnagininkas: Molė́­tais
Vietininkas: Molė́­tuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-33001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MolėtaiVikiteka

Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento  A14  VilniusUtena . Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1907 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-33001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Krašto muziejus
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.

Mieste susikerta krašto keliai  119  MolėtaiAnykščiai ,  173  MolėtaiPabradė ,  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina ,  115  UkmergėMolėtai , rytiniu pakraščiu eina plentas  A14  VilniusUtena . Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Molėtai OpenLayers žemėlapyje
Molėtai „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Molėtai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:

Cquote2.png … dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
Cquote1.png


Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. antrosios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelis degė.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 18611950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis.

Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 19151918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 19191920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.

19231925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.

1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 19401941 m. ir 19441953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1982 m. centrinėje aikštėje pastatytas paminklas iš Molėtų apylinkių kilusiam komunistui Vytautui Putnai (XX a. pabaigoje perduotas Grūto parkui). 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas. [6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Molėtų valsčiaus centras
19151919 m. Molėtų apskrities centras
19191950 m. Utenos apskritis
19501953 m. Molėtų apylinkės centras Molėtų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561995 m. rajoninio pavaldumo miestas
1995 Luokesos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybės centras Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.[7]

XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.

Architektūra

Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., yra vertingų paveikslų („Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų“ 1763 m., „Švč. Mergelė Marija“ XIX a. pirmoji pusė, abu su aptaisais, „Šv. Laurynas“, „Nojaus auka“, abu 1823 m., „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“ XIX a.)
  • Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
  • Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
  • Paminklas Šv. Jonui Nepomukui, 1925 m., 1952 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas; autorius V, Jurevičius.
  • Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m. prie Pastovio ežero. Pirmoji skulptūra – „Pintas žmogus“ (autorius Arvydas Ališanka), vėliau atsirado ir kitų autorių skulptūrų, taip pat ir užsieniečių.

Šalia miesto – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990 m., architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008 m., architektai R. Krištapavičius, A, Gudaitis, skulptorius A. Kuzma). [8]

Gyventojai

15951597 m. kaime buvo 28 dūmai, 1690 m. – 57 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1866 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.
646 1 197 683 2 400 1 770 1 912 3 700
1976 m.[10][11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
4 900 5 165 6 843 7 221 6 434 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Patarlės


Miestai-partneriai

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Šaltiniai

  1. Molėtai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Маляты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl. (rus.)
  3. Molėtai wikimapia.org
  4. Molėtai maps.vlasenko.net
  5. Molėtai loadmap.net
  6. Algimantas Miškinis. Molėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 369-370 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 135–136 psl.
  8. Jurgita Rimkevičienė. Molėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 370 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  9. Molėtai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 628 psl.
  10. Molėtai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 589 psl.
  11. Molėtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 137 psl.
  12. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  13. Šakyna, Šiaulių r.
  14. Joniškis.
  15. Molėtai.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: