Maladečina

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Molodečnas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maladečina
(kirč. Maladèčina (Molodèčnas))
brus. Маладзечна, rus. Молодечно
   Coat of Arms of Maładečna, Belarus.png   
Maładečna - centralny plac.jpg

Miesto rotušė ir Lenino paminklas


Maladečina
54°19′0″N 26°51′0″E / 54.31667°N 26.85°E / 54.31667; 26.85 (Maladečina)Koordinatės: 54°19′0″N 26°51′0″E / 54.31667°N 26.85°E / 54.31667; 26.85 (Maladečina)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Minsko sritis
Rajonas: Maladečinos rajonas
Gyventojų: (2008 m.)
Pašto kodas: 222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310
Commons-logo.svg Vikiteka: MaladečinaVikiteka
Kirčiavimas: Maladèčina (Molodèčnas)

Maladečina arba Molodečnas (brus. Маладзечна, rus. Молодечно) – miestas Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio VilniusMinskas, Minsko sritis, Baltarusija, Maladečinos rajono centras. 98 500 gyv. (2008 m.).

Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.

Turinys

Istorija

Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos, Tiškevičiai, Zaslavskiai ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 18091864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas geležinkelis Liepoja-Romnai pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 19201939 valdė Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 19411944 m. liepos 17 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.

1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 19401941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 19441955 m. pedagoginis institutas. 19441960 m. srities centras.[1]

Ekonomika

Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.

Kultūra

Yra Kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 18671871 m.

Sportas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2009 m.
1623 m. 1850 m. 1897 m.sur. 1921 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 000 1 330 2 393 1 997 6 600 26 300
1970 m.sur. 1991 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. 2009 m.
50 000 93 500 98 384 98 514 98 415 97 600

Šaltiniai

  1. Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 118 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: