Mongolijos istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mongolija orn.PNG
Mongolijos istorija
Šiongnu
Han dinastija
Tabgačai (Šianbai)
Žužanai
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizų kaganatas
Liao (kidaniai)
Mongolų imperija
Juan dinastija
Šiaurės Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Mongolijos istorija - daugiatautė ir permaininga Mongolijos plynaukštės (kuri apima dabartinės Mongolijos, Vidinės Mongolijos, Tuvos, Buriatijos teritorijas) regiono istorija, artimai susijusi su Didžiosios stepės istorija. Ją viena po kitos kūrė skirtingos tautos, kurių dauguma dabar Mongolijos teritorijoje nebegyvena.

Klajoklių imperijos iki mongolų

Iki teritorijoje įsigalint mongolams XII a, Mongolijos plynaukštę viena po kitos kontroliavo skirtingos tautos, kurios sukurdavo galingas stepių imperijas.

Šiongnu imperija 200 m. pr. m. e.

Šiongnu (III a. pr. m. e. - II a.)

Vaizdas:Hunnu.gif
Šiongnu kariai
Pagrindinis straipsnis – Šiongnu.

Šiongnu buvo pirmoji genčių sąjunga, Mongolijos teritorijoje sukūrusi valstybinį junginį. III a. pr. m. e. juos suvienijo vadas Toumen, kuris sukūrė tikrą stepių imperiją. Ši imperija kėlė didžiulę grėsmę pietuose esančiai Kinijos imperijai, kuri dėl šiongnu grėsmės ėmė statytis Didžiąją Kinijos sieną. Šiongnu siaubė Kinijos teritorijas iki I a., kuomet šios agresyvios gentys buvo sutramdytos Kinijos imperatoriaus Vudi. 48 m. Šiongnu imperija dar labiau nusilpo ir suskilo į pietinius ir šiaurinius šiongnu.

Šianbų gentys 200 m.

Šianbai (II-III a.)

Pagrindinis straipsnis – Tabgačai.

93 m. Šiongnu imperijoje sukilo šianbų tauta, kuri iki tol buvo priklausoma. Šios tautos užkariavimai išstūmė šiaurinius šiognu į vakarus, taip pradedant Didįjį tautų kraustymąsį. Europoje šie šiongnu tapo žinomi, kaip hunai, nors ši teorija dar nėra įrodyta.

147 m. šianbai ypač sustiprėjo, susivienydami į savo imperiją. Šianbai greičiausiai buvo atstovai mongolų protėvių, nors yra manoma, kad jie galėjo būti giminingi ir mandžiūrams, nors tuo metu mongolų ir mandžiūrų grupės dar greičiausiai nebuvo atsiskyrę. III a. Šianbų imperija suiro.

Žužanų imperija 500 m.

Toba ir žužanai (IV-VI a.)

Pagrindinis straipsnis – Žužanai.

386 m. viena šianbų atšaka tuoba sukūrė savo Šiaurės Vei valstybę, kuri egzistavo iki 581 m. 402 m. kita šianbų atšaka, žužanai, sukūrė savo valstybę, kuomet jų vadas Šelunas ėmė tituluotis kaganu. Šios dvi atšakos intensyviai kovojo vien su kita.

Tiurkų kaganatas 600 m.

Tiurkai (VI-VIII a.)

Pagrindinis straipsnis – Tiurkų kaganatas.

552 m. vakarinėse Žužanų kaganato provincijose (Altajuje) sukilo jiems pavaldžios tiurkų gentys, kurios 555 m. sunaikino žužanų valstybę. Spėjama, kad dalis žužanų išsikėlė į vakarus, kur jie tapo žinomi, kaip avarai, tuo tarpu likusieji dalyvavo totorių etnogenezėje.

Tiurkai, vadovaujami Bumano, užėmė didžiules teritorijas, kurios apėmė ne tik Mongolijos plynaukštę, bet ir Kazachų stepę, Ponto stepę. Taip pat jie kontroliavo šiaurines Kinijos teritorijas. Būdamas didžiulis, 590 Tiurkų kaganatas skilo į Vakarų ir Rytų kaganatus.

Per VII a. Rytų Tiurkų kaganatras nuolat kovojo su stiprėjančia Tang dinastija, siekdamas išsaugoti nepriklausomybę. Galiausiai 680 m. kaganatas atgaivino buvusią galybę.

Uigūrų kaganatas 800 m.

Uigūrai (VIII-IX a.)

Pagrindinis straipsnis – Uigūrų kaganatas.

745 m. viena iš tiurkų genčių Rytų Kaganate, uigūrai, sukūrė savo kaganatą, kuris sunaikino Rytų Tiurkų kaganatą. Jų sostinė buvo Kara Balasagunas. Ilgainiui jie užmezgė draugiškus santykius su Kinija, valstybėje pradėjo klestėti kultūra, introdukuotas manicheizmas, budizmas, pradėtas naudoti sogdų raštas.

Kirgizai (IX a.)

Pagrindinis straipsnis – Kirgizų kaganatas.

840 m. šiaurėje gyvenę kirgizų gentys įsiveržė į Uigūrų Kaganatą ir jį sunaikino. Dalis uigūrų persikėlė į Rytų Turkestaną, kur tęsė savo istoriją, įkurdami Karachanidų valstybę. Kirgizų valdymas mongolų plynaukštėje pasižymėjo chaosu.

Liao imperija 1025 m.

Kidaniai (X-XII a.)

Pagrindinis straipsnis – Liao.

911 m. mongolams gimininga gentis kidaniai įkūrė savo valstybę, kuri valdė ir Mandžiūrijos regioną. Patyrusi didelę įtaką iš Kinijos, ši valstybė tapo žinoma kaip Liao, joje sukurtas kinų raštu pagrįstas kidanių raštas, introdukuotas budizmas. 1113 m. valstybės rytuose sukilo džurdžėnai, o jų išstumti kidaniai migravo į Kazachų stepę, kur sukūrė Karakitajų valstybę.

Mongolų imperija ir Yuan dinastija

Mongolų gentys

Pagrindinis straipsnis – Mongolai.

Mongolų imperija

Pagrindinis straipsnis: Mongolų imperija

Mongolų imperijos plitimas

XII a. pabaigoje Čingischanas suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211 m. jie įsiveržė į Kiniją, o netrukus užvaldė visą Aziją. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje, centru.

1227 m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums. Iš šių keturių ulusų vėliau išsivystė antrinės mongolų imperijos: Ilchanatas, kuris užėmė Artimuosius Rytus, Aukso orda, išsiplėtusi į Europą.

Yuan dinastija

Pagrindinis straipsnis: Yuan dinastija

Didžiausią imperijos dalį su etninėmis mongolų žemėmis paveldėjo didysis chanas Tolui, kurio sūnus Chubilajus XIII a pabaigoje sukūrė Yuan imperiją, apėmusią dabartinę Mongoliją, pietų Rusiją, Korėją ir beveik visą Kiniją. Naujosios imperijos sostine padarytas Pekinas.

Mongolų renesansas ir po jo

XIV a. Kinijoje valdžią paėmus hanių Mingų dinastijai, Yuan imperija suiro, o Mongolija tapo nepriklausoma teritorija. Nepriklausomybę mongolai išsaugojo iki XVII a.

Nors Mongolijoje nebuvo politinės vienybės, o atskiri klanai kovojo dėl hegemonijos, šalyje labai suklestėjo kultūra, paremta pirmiausia tibetietiška tradicija, kuri nuo seno turėjo įtaką šalyje. Šalyje įsigalėjo vadžrajana, tibeto stiliaus menas. Tai vadinama mongolų renesansu.

Čing imperijos sudėtyje

XVII a mongolus nukariavo mandžiūrai, kurie ilgainiui prijungę Kiniją, įtraukė Mongoliją į savo orbitą.

Nepriklausomybė

Mongolija šiandien

1921 metais Mongolija išsikovojo nepriklausomybę padedant sovietams. Šalis dėl to tapo komunistine respublika. Komunistinė respublika išsilaikė iki 1990 m., o vėliau Mongolija tapo demokratine respublika ir pirmasis demokratinės šalies prezidentas buvo Punsalmaagiin Ochirbat, o dabartinis Nambarynas Enchbajaras.

Taip pat skaitykite




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9034-117=8917 wiki spaudos ženklai).