Morton Feldman

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mortonas Feldmanas, 1976 m.

Mortonas Feldmanas (angl. Morton Feldman; 1926 m. sausio 12 d. Niujorke – 1987 m. rugsėjo 3 d. Niujorke) – amerikiečių kompozitorius.

M. Feldmanas kartu su kitais garsiais kompozitoriais – Johnu Cage‘u, Christianu Wolffu ir Earle‘u Brownu – priklausė vadinamajai Niujorko mokyklai. Feldmano kūryba – dažniausiai tyli ir lėtai besivystanti. Jo muzikos idealas – „leisti garsams būti pačiais savimi“.[1]

Biografija ir kūryba

Mortonas Feldmanas gimė Niujorke, rusų žydų imigrantų šeimoje.[2] Jo tėvas buvo vaikų paltų gamintojas.[3] Vaikystėje M. Feldmanas fortepijonu mokėsi groti pas Verą Mauriną Press. 1948-1949 m. studijavo kompoziciją pas Wallingfordas Rieggeris ir Stefanas Wolpe, su kuriuo Feldmanas nuolat diskutuodavo apie muziką ir meną.[4] Tuo metu mokėsi taip pat ir tapyti pas P. Gustoną.

Šeštajame XX a. dešimtmetyje M. Feldmanas Niujorko filharmonijos orkestro koncerte klausėsi Antono Weberno Simfonijos op. 21 atlikimo, po kurio iškart paliko salę, nes buvo paveiktas nepagarbios publikos reakcijos į šį kūrinį.[5] Fojė kompozitorius sutiko Johną Cage‘ą, kuris buvo pasiruošęs išeiti ir jautėsi taip pat. Abu kompozitoriai greitai tapo gerais draugais, M. Feldmanas net įsikėlė gyventi į namą, kuriame buvo apsistojęs Johnas Cage‘as. Šios draugystės dėka M. Feldmanas susipažino su įvairias menininkais: skulptoriumi Richard Lippoldu, dailininkais Sonia Sekula, Robertu Rauschenbergu ir kitais, tokiais kompozitoriais, kaip Henry Cowellu, Virgilu Thomsonu ir George‘u Antheilu.[6]

Kompozitoriaus kūrybai didelę įtaka turėjo J. Cage'o muzika ir abstrakčioji ekspresionizmo tapyba[7]. Minėto autoriaus paskatintas Feldmanas ėmė rašyti kūrinius, kuriuose nesilaikė tradicinės harmonijos ar serializmo technikos suvaržymų. Jis eksperimentavo su nestandartinėmis muzikos notacijos sistemomis: partitūrose naudojo tinklelį, nurodydavo, kiek, bet ne kurios natos turėtų nuskambėti per tam tikrą laiką. Tokie atsitiktinumo muzikoje bandymai įkvėpė Johną Cage‘ą parašyti kūrinį „Permainų muzika“ (angl. „Music of Changes“).

Johnas Cage‘as bičiulį supažindino ir su svarbiais Niujorko dailininkais, kurių abstrakčiojo ekspresionizmo paveikslai įkvėpė Mortoną Feldmaną parašyti tokius kūrinius, kaip „Rothko Chapel“ (1971) ir „For Frank O‘Hara“ (1973). 1977 metais jis parašė operą „Neither“ (libr. Samuel Beckett).[8][9]

Feldmanas gavo užsakymą parašyti muziką Jacko Gafreino 1961 metų filmui „Something Wild“. Tačiau, išgirdęs muziką įžanginei scenai, režisierius atšaukė užsakymą ir perleido jį kompozitoriui Aaronui Coplandui. Jackas Gafreinas buvo nepatenkintas, nes scenoje, kurioje yra prievartaujama jo žmona, skamba čelestos atliekama muzika.[10]

1970 metais Mortono Feldmano muzika radikaliai pasikeitė.[11] Kompozitorius grafinę nereguliaraus ritmo notaciją iškeitė į tradicinės notacijos kompozicijas. Pirmasis šio laikotarpio kūrinys „Madame Press Died Last Week at Ninety“ buvo skirtas jo vaikystės fortepijono mokytojai Verai Maurinai Press.

1973 metais, būdamas 47-erių, Feldmanas tapo profesoriumi Bafalo universitete. Iki to laiko jis dirbo šeimos tekstilės versle Niujorke.

Vėliau jis pradėjo komponuoti ilgos trukmės kūrinius, dažnai vienos ištisos dalies ir ilgesnius nei pusė valandos. Tarp tokių kūrinių – „Violin and String Qartet“ (1985, apie 2 val.), „For Philip Guston“ (1984, apie 4 val.) ir „String Quartet II“ (1983, 6 valandų trukmės, be jokių pertraukų). Paprastai šiuose kūriniuose kompozitorius išlaiko lėtą vystymą ir naudoja daugiausia labai tylius garsus. Pats M. Feldmanas teigė, jog šiuo laikotarpiu jam tapo įdomūs būtent tik labai tylus garsai.

Feldmanas prieš mirtį vedė kanadiečių kompozitorę Barbarą Monk. Kompozitorius mirė 1987 metais savo namuose Bafale. Mirties priežastis – kasos vėžys.

Kūriniai

M. Feldmanas iš viso parašė apie 184 muzikos kūrinius. Tarp jų – kūriniai orkestrui, solo instrumentams ir orkestrui, vokaliniai, kameriniai kūriniai, muzika fortepijonui ir kitiems instrumentams solo, baletas, opera, muzika spektakliui, elektroninė kūryba. Muzikoje propagavo neapibrėžtumo idėją - partitūrose tik apytikriai žymėjo garsų aukštį, pateikdavo nebaigtą kūrinio variantą. Muzika dažnai statiška.

Svarbiausi kūriniai - instrumentiniai ciklai įvairių sudėčių ansambliams:

Extensions I-V (1951-60)

Baletas Ixion 10 instrumentų (1960)

Duration I-V (1960-61)

Vertical Thoughts I-V (1963-70)

De Koonig fortepijonui, violončelei, smuikui, valtornai ir mušamiesiems (1963)

The Viola in my Life I-IV (1970-71)

2 Styginių kvartetai (1979,1983)

The Turfan Fragments orkestrui (1980)

Triadic Memories fortepijonuinui (1981)

For John Cage (1982)

Taip pat rašė muziką instrumentams ir balsui:

The Swallows of Salangan chorui ir 76 instrumentams (1961)

For Franz Kline sopranui, smuikui, violončelei, valtornai, kurantams ir fortepijonui (1964)

The Rothko Chapel vč., chorui ir mušamiesiems (1972)

Monodrama Neither („Niekas“) sopranui ir orkestrui, pagal S. Beckettą (1977)

Three voices 3 sopranams arba balsui ir magnetofono juostai (1982)

Šaltiniai

  1. DeLio, Thomas, The Music of Morton Feldman, Psychology Press, 1996
  2. Morton Feldman «The Early Years»
  3. Ross, Alex. 2006. American SublimeThe New Yorker, 2006-06-19
  4. Gagne, Cole, and Caras, Tracey. 1982. Interview with Morton Feldman. In: Soundpieces: Interviews with American Composers, 164–177. Metuchen, New Jersey: The Scarecrow Press Inc, 1982
  5. Feldman, Morton. "Liner Notes. " Give My Regards to Eighth Street: Collected Writings of Morton Feldman. Ed. B. H. Friedman. Cambridge: Exact Change, 2000. 4. Print.
  6. Feldman, Morton. 1968. Give My Regards to Eighth Street, Artnews Annual
  7. Juodelienė, Aldona. Feldman Morton. Muzikos enciklopedija. Lietuvos muzikoa akademija ir mokslo enciklopedijų leidybos institutas, t. 1, 2000, p. 392. 
  8. Vigeland, Nils. „Morton Feldman: The Viola in my Life“
  9. Ruch, A, Morton Feldman’s Neither
  10. Wilson, Peter Niklas. „Canvasses and time canvasses“
  11. „Morton Feldman Slee Lecture, February 2, 1973“

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7332-0=7332 wiki spaudos ženklai).