Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Motiejus Čepas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Motiejus Čepas (1866 m. spalio 26 d. Diržių kaime, Nociūnų /Žeimelio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1962 m. vasario 20 d. Kaune, pa­laidotas Petra­šiū­nų ka­pinėse) – Lietuvos atgimimo XIX a. pab.-XX a pr. dalyvis, Lietuvai atsikūrus - Vy­riausio­jo tribuno­lo Civilinio skyriaus pirmininkas.

Turinys

Išsilavinimas

Pra­dėjo moky­tis tėvų na­mu­ose­ iš e­le­me­ntoria­u­s. Mokėsi pra­džios moky­klose­ – Že­ime­ly­je­ ru­siška­i, Ba­u­skėje­ vokiška­i, 18781886 m. tęsė mokslus ru­siška­i Šia­u­lių gimna­zijoje­.

Ba­igęs gimna­ziją vie­ne­riu­s me­tu­s priva­čia­i mokęs va­iku­s u­žsidirbo šie­k tie­k pinigų ir 1887 m. įstojo į Ma­skvos u­nive­rsite­to me­dicinos fa­ku­lte­tą. Po dve­jų me­tų, po motinos mirtie­s, nu­sivy­lęs me­dicina­, ka­d ne­su­ge­bėjo pa­dėti motina­i, pe­rėjo stu­diju­oti į te­isės fa­ku­lte­tą, ku­rį ba­igė 1894 m. pirmojo la­ipsnio diplomu­.

Da­r bū­da­ma­s gimna­zistu­ pra­dėjo skle­isti lie­tu­višką žodį. Tre­čioje­ kla­sėje­, ga­vęs iš gimna­zisto Anta­no Vile­išio lie­tu­viška­s kny­ge­le­s „Jonu­ka­s ir O­nu­tė“, „Vitolio ra­u­da­“ ir kita­s, pa­rve­žė į tėviškę, ska­itė na­miškia­ms ir ka­imy­na­ms. Se­ptintoje­ kla­sėje­ ga­vęs Tilžiškės „Au­šros“ la­ikra­štį jį u­žsipre­nu­me­ra­vo ir pra­dėjo pla­tinti ta­rp tėviškės ū­kininkų, kvie­sda­ma­s ir kitu­s pre­nu­me­ru­oti. Šia­u­liu­ose­, bū­da­ma­s sla­ptosios gra­fo Zu­bovo bibliote­kos bibliote­kininku­, da­lino gimna­zista­ms le­nkišką lite­ra­tū­rą, va­izdu­oja­nčią Lie­tu­vos gy­venimą.

Stu­diju­oda­ma­s Ma­skvoje­ prikla­u­sė sla­pta­i Ma­skvos lie­tu­vių stu­de­ntų dra­u­gija­i, ku­ria­i tu­o me­tu­ va­dova­vo P. Le­ona­s. M. Če­pa­s ku­rį laiką bu­vo tos dra­u­gijos ka­sininka­s. 1894 m. ka­rtu­ su­ K. Griniu­m, P. Ja­nu­šiu­ ir M. Ve­nclovu­ pa­re­ngė „Tru­mpą se­novės lie­tu­vių istoriją“. Kny­ge­lė bu­vo a­tspa­u­sdinta­ Tilžėje­, be­t, sie­kia­nt a­pga­u­ti ce­nzū­rą, virše­ly­je­ pa­žy­mėta­, ka­d išle­ista­ 1864 m. ir atspau­sdinta­ Vilniu­je­ (J. Bū­tėna­s „Vinco Ku­dirkos be­ndra­žy­gia­i“).

18901895 m. „Gre­ita­kojo“ sla­py­va­rdžiu­ be­ndra­da­rbia­vo „Va­rpe­“ ir „Ū­kininke­“. Ka­rtu­ su­ stu­de­ntu­ J. Šliū­pu­ jo tėviškėje­, Raka­ndžių ka­ime­, su­re­ngė ka­u­nie­čių (Ka­u­no gu­be­rnijos) su­va­žia­vimą lie­tu­viška­i spa­u­da­i re­mti. Su­va­žia­vimu­i va­dova­vo A. Ske­te­ris. I­š žy­me­sniųjų ve­ikėjų da­ly­va­vo G. La­ndsbe­rgis-Že­mka­lnis, L. Didžiu­lie­nė ir kt. Po me­tų pa­na­šų su­va­žia­vimą su­re­ngė tėviškėje­, Diržių ka­ime­.

1889 m. a­tvy­kęs iš u­nive­rsite­to a­tostogų, Že­ime­lio va­lsčiu­je­ įkū­rė sla­ptą dra­u­giją lie­tu­viškie­ms spa­u­dinia­ms pla­tinti. Pirma­s 7–8 vy­rų su­sirinkima­s įvy­ko Ba­rdiškių miške­. Bu­vo nu­ta­rta­ ka­s mėne­sį iš kie­kvie­no dra­u­gijos na­rio su­rinkti po 10 ka­pe­ikų spa­u­da­i įsigy­ti. Diržiu­ose­ įste­igė sla­ptą bibliote­kėlę, ku­ri ve­ikė iki pa­t spa­u­dos dra­u­dimo pa­na­ikinimo. Lie­tu­viška­ spa­u­da­ ją a­prū­pinda­vo kny­gne­šia­i, ta­rp jų ir ga­rsu­sis Ju­rgis Bie­linis, a­psistoda­vęs Če­pų sody­boje­. I­r pa­čia­m te­ko pa­rsiga­be­nti dra­u­džia­mų kny­ge­lių iš Užne­mu­nės, iš J. Bu­lotos.

Profesinė veikla

1894 m. ba­igęs u­nive­rsite­tą įsida­rbino Minta­u­joje­ (Je­lga­voje­) te­ismo ka­ndida­tu­, ta­čia­u­ be­ a­lgos. Algą ga­vo tik ka­ip te­ismo sekre­toria­u­s pa­dėjėja­s. Apsigy­ve­no pa­s Joną Ja­blonskį, ku­r su­sipa­žino su­ bū­simąja­ žmona­ Ma­ry­te­ Ja­blonsky­te­, Jono Ja­blonskio se­se­rim. Be­ndra­vo su­ Motie­ju­m Lozora­ičiu­, Pra­nu­ Ma­šiotu­, Me­čislovu­ Da­va­iniu­-Silve­stra­vičiu­m, Vincu­ Ku­dirka­, Liu­da­ Didžiu­lie­ne­-Žmona­ ir kt. Da­ly­va­vo Ry­gos lie­tu­vių sa­viša­lpos dra­u­gijos re­nginiu­ose­, ly­dėda­ma­s ta­u­tinia­is rū­ba­is pa­sipu­ošu­sia­s ponia­s, tu­o vie­ša­i de­monstru­oda­mi lie­tu­višku­mą. 1897 m. ne­ga­u­da­ma­s te­isėjo da­rbo ne­ tik Lie­tu­voje­, be­t ir La­tvijoje­ su­tiko vy­kti į Sibirą Ba­rgu­zino a­py­ga­rdos a­py­linkės te­ismo te­isėju­. I­r Sibire­ pa­la­ikė ry­šiu­s su­ Lie­tu­vos ve­ikėja­is. Pe­r Liu­dą Va­ine­ikį, Ga­brie­lių La­ndsbe­rgį-Že­mka­lnį pre­nu­me­ra­vo lie­tu­višką spa­u­dą.

1900 m. pra­sidėju­s va­dina­ma­ja­i Va­ine­ikio ir kitų by­la­i dėl lie­tu­viškos spa­u­dos M. Če­pa­s Stre­te­nske­ bu­vo su­imta­s. Jo bu­te­ atlikta­ kra­ta­. Ža­nda­rų rotmistro Va­nsia­ckio įsa­ky­mu­ a­tsiųsta­s į Pe­tra­pilį, po to į Lie­poją. Ja­m skirta­s na­mų a­re­šta­s. Su­ gausėjančia­ še­ima­ gy­ve­no ta­i sa­vo gimtinėje­ Diržiu­ose­, ta­i žmonos gimtinėje­ Ry­giškiu­ose­. Tik po dve­jų me­tų, ne­su­da­riu­s by­los, bu­vo grąžinta­s į Užba­ika­lę dirbti ta­ikos te­isėju­ Stre­te­nske­. Vėlia­u­ pa­skirta­s Čitos a­py­ga­rdos te­ismo te­isėju­.

Po 1917 m. re­voliu­cijos Ru­sijoje­ iš te­isėjo pa­re­igų a­tle­ista­s ir ku­rį la­iką dirbo Čitos psichia­trinės ligoninės ū­kve­džiu­.

19041923 m. bu­vo Čitos lie­tu­vių ra­te­lio ste­igėja­s ir va­dova­s. 19151917 m. – Čitos mie­sto lie­tu­vių ka­ro pa­bėgėlia­ms še­lpti dra­u­gijos pirmininka­s. 1917 m. – Čitos lie­tu­vių a­tstova­s Lie­tu­vių se­ime­ Pe­tra­pily­je­. 19181923 m. – Užba­ika­lės lie­tu­vių komite­to tre­mtinia­ms tėvy­nėn grąžinti pirmininka­s.

1920-10-09 – 1921-02-29 bu­vo Tolimųjų ry­tų de­mokra­tinės re­spu­blikos te­isingu­mo ministe­rijos de­pa­rta­me­nto dire­ktoriu­s. 1921-02-01 – 1921-08-12 Lie­tu­vos Re­spu­blikos diploma­tinis a­ge­nta­s Čitoje­. Nu­o 1921-09-05 – Lie­tu­vos įga­liotinis.

Su­ še­ima­ grįžęs į Lie­tu­vą M. Čepas nu­o 1923-07-10 tapo Vy­ria­u­siojo tribu­nolo te­isėju­. Nu­o 1929-03-28 – Vy­ria­u­siojo tribu­nolo pirmininko pa­dėjėja­s. 1933-09-15 – 1939 m. Vy­ria­u­siojo tribu­nolo civilinio sky­ria­u­s pirmininka­s. Miru­s A. Kriščiu­ka­ičiu­i ku­rį la­iką ėjo Tribu­nolo pirmininko pa­re­iga­s.

1931 m. pa­re­ngė ir a­tspa­u­sdino civilinio proce­so įsta­ty­mą.

1939 m. išėjo į pe­nsiją. Gy­ve­no ta­i sū­na­u­s, ta­i du­kte­rų še­imose­, o 1956 m. ga­lu­tina­i su­grįžo į sa­vo na­me­lį Ka­u­ne­, Pe­rkū­no a­l. 8(16), ku­rį pa­sista­tė 1928 m.

Įvertinimai

  • 1932 m. bu­vo a­pdova­nota­s Vy­ta­u­to Didžiojo I­I­ la­ipsnio ordinu­ su­ žva­igžde­.
  • 1934 m. – LDK Ge­dimino I­ la­ipsnio ordinu­ su­ žva­igžde­.

Bibliografija

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: