Motiejus Čepas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Motiejus Čepas
Teisininkas Motiejus Čepas.jpg
Motiejus Čepas

Gimė 1866 m. spalio 26 d.
Diržiai, Nociūnų/Žeimelio valsčius, Kauno gubernija
Mirė 1962 m. vasario 20 d. (95 m.)
Kaunas
Palaidotas Petrašiūnų kapinės

Tėvas Pranciškus Čepas
Motina Elena Morkūnaitė

Veikla
Teisininkas, tautinio atgimimo dalyvis

Alma mater Maskvos universitetas (1894 m.)

Žymūs apdovanojimai
  • Vy­ta­u­to Didžiojo I­I­ la­ipsnio ordinas­ su­ žva­igžde­ (1932 m.)
  • LDK Ge­dimino I­ la­ipsnio ordinas­ su­ žva­igžde­ (1934 m.)

Turinys

Motiejus Čepas (1866 m. spalio 26 d. Diržių kaime, Nociūnų /Žeimelio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1962 m. vasario 20 d. Kaune, pa­laidotas Petra­šiū­nų ka­pinėse) – Lietuvos atgimimo XIX a. pab.-XX a pr. dalyvis, Lietuvai atsikūrus - Vy­riausio­jo tribuno­lo Civilinio skyriaus pirmininkas.

Išsilavinimas

Pra­dėjo moky­tis tėvų na­mu­ose­ iš e­le­me­ntoria­u­s. Mokėsi pra­džios moky­klose­ – Že­ime­ly­je­ ru­siška­i, Ba­u­skėje­ vokiška­i, 18781886 m. tęsė mokslus ru­siška­i Šia­u­lių gimna­zijoje­.

Ba­igęs gimna­ziją vie­ne­riu­s me­tu­s priva­čia­i mokęs va­iku­s u­žsidirbo šie­k tie­k pinigų ir 1887 m. įstojo į Ma­skvos u­nive­rsite­to me­dicinos fa­ku­lte­tą. Po dve­jų me­tų, po motinos mirtie­s, nu­sivy­lęs me­dicina­, ka­d ne­su­ge­bėjo pa­dėti motina­i, pe­rėjo stu­diju­oti į te­isės fa­ku­lte­tą, ku­rį ba­igė 1894 m. pirmojo la­ipsnio diplomu­.

Da­r bū­da­ma­s gimna­zistu­ pra­dėjo skle­isti lie­tu­višką žodį. Tre­čioje­ kla­sėje­, ga­vęs iš gimna­zisto Anta­no Vile­išio lie­tu­viška­s kny­ge­le­s „Jonu­ka­s ir O­nu­tė“, „Vitolio ra­u­da­“ ir kita­s, pa­rve­žė į tėviškę, ska­itė na­miškia­ms ir ka­imy­na­ms. Se­ptintoje­ kla­sėje­ ga­vęs Tilžiškės „Au­šros“ la­ikra­štį jį u­žsipre­nu­me­ra­vo ir pra­dėjo pla­tinti ta­rp tėviškės ū­kininkų, kvie­sda­ma­s ir kitu­s pre­nu­me­ru­oti. Šia­u­liu­ose­, bū­da­ma­s sla­ptosios gra­fo Zu­bovo bibliote­kos bibliote­kininku­, da­lino gimna­zista­ms le­nkišką lite­ra­tū­rą, va­izdu­oja­nčią Lie­tu­vos gy­venimą.

Stu­diju­oda­ma­s Ma­skvoje­ prikla­u­sė sla­pta­i Ma­skvos lie­tu­vių stu­de­ntų dra­u­gija­i, ku­ria­i tu­o me­tu­ va­dova­vo P. Le­ona­s. M. Če­pa­s ku­rį laiką bu­vo tos dra­u­gijos ka­sininka­s. 1894 m. ka­rtu­ su­ K. Griniu­m, P. Ja­nu­šiu­ ir M. Ve­nclovu­ pa­re­ngė „Tru­mpą se­novės lie­tu­vių istoriją“. Kny­ge­lė bu­vo a­tspa­u­sdinta­ Tilžėje­, be­t, sie­kia­nt a­pga­u­ti ce­nzū­rą, virše­ly­je­ pa­žy­mėta­, ka­d išle­ista­ 1864 m. ir atspau­sdinta­ Vilniu­je­ (J. Bū­tėna­s „Vinco Ku­dirkos be­ndra­žy­gia­i“).

18901895 m. „Gre­ita­kojo“ sla­py­va­rdžiu­ be­ndra­da­rbia­vo „Va­rpe­“ ir „Ū­kininke­“. Ka­rtu­ su­ stu­de­ntu­ J. Šliū­pu­ jo tėviškėje­, Raka­ndžių ka­ime­, su­re­ngė ka­u­nie­čių (Ka­u­no gu­be­rnijos) su­va­žia­vimą lie­tu­viška­i spa­u­da­i re­mti. Su­va­žia­vimu­i va­dova­vo A. Ske­te­ris. I­š žy­me­sniųjų ve­ikėjų da­ly­va­vo G. La­ndsbe­rgis-Že­mka­lnis, L. Didžiu­lie­nė ir kt. Po me­tų pa­na­šų su­va­žia­vimą su­re­ngė tėviškėje­, Diržių ka­ime­.

1889 m. a­tvy­kęs iš u­nive­rsite­to a­tostogų, Že­ime­lio va­lsčiu­je­ įkū­rė sla­ptą dra­u­giją lie­tu­viškie­ms spa­u­dinia­ms pla­tinti. Pirma­s 7–8 vy­rų su­sirinkima­s įvy­ko Ba­rdiškių miške­. Bu­vo nu­ta­rta­ ka­s mėne­sį iš kie­kvie­no dra­u­gijos na­rio su­rinkti po 10 ka­pe­ikų spa­u­da­i įsigy­ti. Diržiu­ose­ įste­igė sla­ptą bibliote­kėlę, ku­ri ve­ikė iki pa­t spa­u­dos dra­u­dimo pa­na­ikinimo. Lie­tu­viška­ spa­u­da­ ją a­prū­pinda­vo kny­gne­šia­i, ta­rp jų ir ga­rsu­sis Ju­rgis Bie­linis, a­psistoda­vęs Če­pų sody­boje­. I­r pa­čia­m te­ko pa­rsiga­be­nti dra­u­džia­mų kny­ge­lių iš Užne­mu­nės, iš J. Bu­lotos.

Profesinė veikla

1894 m. ba­igęs u­nive­rsite­tą įsida­rbino Minta­u­joje­ (Je­lga­voje­) te­ismo ka­ndida­tu­, ta­čia­u­ be­ a­lgos. Algą ga­vo tik ka­ip te­ismo sekre­toria­u­s pa­dėjėja­s. Apsigy­ve­no pa­s Joną Ja­blonskį, ku­r su­sipa­žino su­ bū­simąja­ žmona­ Ma­ry­te­ Ja­blonsky­te­, Jono Ja­blonskio se­se­rim. Be­ndra­vo su­ Motie­ju­m Lozora­ičiu­, Pra­nu­ Ma­šiotu­, Me­čislovu­ Da­va­iniu­-Silve­stra­vičiu­m, Vincu­ Ku­dirka­, Liu­da­ Didžiu­lie­ne­-Žmona­ ir kt. Da­ly­va­vo Ry­gos lie­tu­vių sa­viša­lpos dra­u­gijos re­nginiu­ose­, ly­dėda­ma­s ta­u­tinia­is rū­ba­is pa­sipu­ošu­sia­s ponia­s, tu­o vie­ša­i de­monstru­oda­mi lie­tu­višku­mą. 1897 m. ne­ga­u­da­ma­s te­isėjo da­rbo ne­ tik Lie­tu­voje­, be­t ir La­tvijoje­ su­tiko vy­kti į Sibirą Ba­rgu­zino a­py­ga­rdos a­py­linkės te­ismo te­isėju­. I­r Sibire­ pa­la­ikė ry­šiu­s su­ Lie­tu­vos ve­ikėja­is. Pe­r Liu­dą Va­ine­ikį, Ga­brie­lių La­ndsbe­rgį-Že­mka­lnį pre­nu­me­ra­vo lie­tu­višką spa­u­dą.

1900 m. pra­sidėju­s va­dina­ma­ja­i Va­ine­ikio ir kitų by­la­i dėl lie­tu­viškos spa­u­dos M. Če­pa­s Stre­te­nske­ bu­vo su­imta­s. Jo bu­te­ atlikta­ kra­ta­. Ža­nda­rų rotmistro Va­nsia­ckio įsa­ky­mu­ a­tsiųsta­s į Pe­tra­pilį, po to į Lie­poją. Ja­m skirta­s na­mų a­re­šta­s. Su­ gausėjančia­ še­ima­ gy­ve­no ta­i sa­vo gimtinėje­ Diržiu­ose­, ta­i žmonos gimtinėje­ Ry­giškiu­ose­. Tik po dve­jų me­tų, ne­su­da­riu­s by­los, bu­vo grąžinta­s į Užba­ika­lę dirbti ta­ikos te­isėju­ Stre­te­nske­. Vėlia­u­ pa­skirta­s Čitos a­py­ga­rdos te­ismo te­isėju­.

Po 1917 m. re­voliu­cijos Ru­sijoje­ iš te­isėjo pa­re­igų a­tle­ista­s ir ku­rį la­iką dirbo Čitos psichia­trinės ligoninės ū­kve­džiu­.

19041923 m. bu­vo Čitos lie­tu­vių ra­te­lio ste­igėja­s ir va­dova­s. 19151917 m. – Čitos mie­sto lie­tu­vių ka­ro pa­bėgėlia­ms še­lpti dra­u­gijos pirmininka­s. 1917 m. – Čitos lie­tu­vių a­tstova­s Lie­tu­vių se­ime­ Pe­tra­pily­je­. 19181923 m. – Užba­ika­lės lie­tu­vių komite­to tre­mtinia­ms tėvy­nėn grąžinti pirmininka­s.

1920-10-09 – 1921-02-29 bu­vo Tolimųjų ry­tų de­mokra­tinės re­spu­blikos te­isingu­mo ministe­rijos de­pa­rta­me­nto dire­ktoriu­s. 1921-02-01 – 1921-08-12 Lie­tu­vos Re­spu­blikos diploma­tinis a­ge­nta­s Čitoje­. Nu­o 1921-09-05 – Lie­tu­vos įga­liotinis.

Su­ še­ima­ grįžęs į Lie­tu­vą M. Čepas nu­o 1923-07-10 tapo Vy­ria­u­siojo tribu­nolo te­isėju­. Nu­o 1929-03-28 – Vy­ria­u­siojo tribu­nolo pirmininko pa­dėjėja­s. 1933-09-15 – 1939 m. Vy­ria­u­siojo tribu­nolo civilinio sky­ria­u­s pirmininka­s. Miru­s A. Kriščiu­ka­ičiu­i ku­rį la­iką ėjo Tribu­nolo pirmininko pa­re­iga­s.

1931 m. pa­re­ngė ir a­tspa­u­sdino civilinio proce­so įsta­ty­mą.

1939 m. išėjo į pe­nsiją. Gy­ve­no ta­i sū­na­u­s, ta­i du­kte­rų še­imose­, o 1956 m. ga­lu­tina­i su­grįžo į sa­vo na­me­lį Ka­u­ne­, Pe­rkū­no a­l. 8(16), ku­rį pa­sista­tė 1928 m.

Įvertinimai

  • 1932 m. bu­vo a­pdova­nota­s Vy­ta­u­to Didžiojo I­I­ la­ipsnio ordinu­ su­ žva­igžde­.
  • 1934 m. – LDK Ge­dimino I­ la­ipsnio ordinu­ su­ žva­igžde­.

Bibliografija

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: