Mscislavas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mstislavlis)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mscislavas
(kirč. Mscislãvas)
brus. Мсціслаў, rus. Мстиславль
   Coat of Arms of Mscisłaŭ, Belarus.png   
Alexander Nevsky Cathedral in Mstislavl.JPG

Aleksandro Neviškio cerkvė


Mscislavas
54°01′0″N 31°43′0″E / 54.01667°N 31.71667°E / 54.01667; 31.71667 (Mscislavas)Koordinatės: 54°01′0″N 31°43′0″E / 54.01667°N 31.71667°E / 54.01667; 31.71667 (Mscislavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Mogiliavo sritis
Rajonas: Mscislavo rajonas
Gyventojų: (?)
Commons-logo.svg Vikiteka: MscislavasVikiteka
Kirčiavimas: Mscislãvas

Mscislavas (arba Mstislavlis) – miestas rytų Baltarusijoje, Mogiliavo srities rytuose, Sožo intako Vichros dešiniajame krante, netoli Rusijos sienos; rajono centras. Maisto (pienas, duona), tekstilės (linų), statybinių medžiagų pramonė, istorijos ir archeologijos muziejus.

Turinys

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Mstislavlio kunigaikštystė ir Mstislavlio vaivadija.

Įkurtas 1135 m. kaip Smolensko kunigaikštystės kunigaikščio Mscislavo dvaras. Pirmą kartą 1156 m. pamini Ipatijaus metraštis. Nuo 1180 m. Mstislavlio kunigaikštystės centras, nuo 1377 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalinių kunigaikščių valda. Pirmieji kunigaikščiai lietuviai buvo Gediminaičiai, Jogailos broliai 1377-1390 m. Kazimieras Karigaila, 1393-1430 m. Simonas Lengvenis Algirdaitis, Žalgirio mūšyje pasižymėjęs kaip trijų Smolensko pulkų (Smolensko, Oršos ir Mscislavo) vyriausiasis vadas.

Prasidėjus Lietuvos-Rusijos karams Mscislavo kunigaikštystė likviduota. Nuo 1527 m. Mstislavlio seniūnijos centras. 1566 m. Žygimantas Augustas įsteigė Mscislavo vaivadiją, pirmuoju Mstislavlio vaivada paskirtas Jurgis AstikasAstikų giminės, pirmuoju Mstislavlio kaštelionuIvanas Solomoreckis. Nuo 1566 m. pilies ir žemės teismo buveinė, 1634 m. gavo miesto teises. XVI a. pradžioje ir 1654 m. Mscislavas buvo užimtas Rusijos kariuomenės.[1]

Po Liublino unijos vaivadija nebuvo padalyta į pavietus, tačiau rinko du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Architektūra

Sakraliniai pastatai: Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (XVII a.; interjere išliko sienų tapybos fragmentų), jėzuitų vienuolynas su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir kolegialu (XVII a., perstatyta XVIII a.XIX a.), Šv. Aleksandro Neviškio soboras (apie 1727 m., perstatytas 1870 m.), Šv. Kryžiaus Pakėlimo cerkvė (1871 m.)

Šaltiniai

  1. Mscislavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 554-555 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: