Mukulių dvaras
| Mukulių dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Mukuliai |
| Įkurtas | XVIII a. pradžioje |
| Bajorų giminės | Giedraičiai, Kelpšai, Pavelas Osipovičius Bobrovskis, Gulbinskai, Juozas Buzelis |
Mukulių dvaras stovėjo Mukuliuose.
Istorija
Mukulių dvaras įkurtas XVIII a. pradžioje prie Avilio ežero kranto. Jis anksčiau priklausė Giedraičiams, paskui Kelpšams. 1872 m. dvarą įsigijo Pavelas Osipovičius Bobrovskis, žymus Rusijos karinis veikėjas, istorikas, senatorius ir pėstininkijos generolas. Dvaras turėjo 236 ha žemės.
Pasak vietinių gyventojų, generolas buvo paprastas senukas, jis labai brangino caro Nikolajaus jam padovanotą kardą už narsą. Visoje dvaro apylinkėje prie ežerų pakelėmis jis užveisė daugybę eglių alėjų, prisodino įvairių egzotiškų medžių, kedrų. Dvaras turėjo didžiulį sodą – šis buvo labai prižiūrimas, aptvertas. P. Bobrovskis gyveno Petrograde, o vasarodavo Mukuliuose. Jo viešnagės metu parko piliakalniuke nuolat plazdėdavo iškelta vėliava.
P. Bobrovskis mirė 1905 m. Sankt Peterburge, jo palaikai buvo atvežti į Mukulių kapinaites.
Su Mukulių dvaru yra susijusi ir kita garsi pavardė – šiame dvare gimė būsimasis generolas leitenantas baronas Piotras Nikolajevičius Vrangelis (1878–1928). Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis. 1920 m. kovo 22 d. P. Vrangelis iš generolo A. Denikino perėmė rusų baltosios armijos vadovavimą ir per trumpą laiką negausioje ir pakrikusioje kariuomenėje įvedė tvarką. 1920 m. jis sėkmingai kovojo prieš bolševikus. Lenkijai pasirašius taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai sutelkė savo pajėgas prieš P. Vrangelį, taigi generolas buvo priverstas pasitraukti į Krymą ir evakuotis į Turkiją. P. Vrangelis paveldėjo barono titulą, tačiau neturėjo savo dvaro ir nuosavybės. Tikėtina, kad su Bobrovskiu jį siejo giminystės ar artimos draugystės ryšiai.
Po Bobrovskių mirties Mukulių dvaras atiteko Gulbinskams, o iš jų apie 1923 m. dvarą nupirko daktaras Juozas Buzelis.
Šaltiniai
- „Zarasai laiko vilnyse“, sudarė Laima Raubiškienė.
- „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 238 psl.
| ||||||