Musė (upė)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Musė
Musė Širvintų rajone
Musė Širvintų rajone
Ilgis 68,6 km
Nuolydis 113 cm/km
Baseino plotas 350,6 km²
Vidutinis debitas 2,46 m³/s
Ištakos Musios ežeras
Žiotys Neris
Šalys Lietuva

Musė̃ – upė Lietuvoje, Širvintų rajone; dešinysis Neries intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12010810. Išteka iš Musios ežero vakarinės dalies, Alkos miške, 5 km į šiaurės vakarus nuo Paberžės, ties riba su Vilniaus rajonu[1]. Ištakų altitudė 124,9 m. Teka vingiuodama, aukštupyje į pietvakarius, toliau į vakarus. Pačiame aukštupyje srūva Alkos mišku per Musios pelkę, toliau - daugiausia pievomis ir dirbamais laukais medžiais apaugusiu slėniu, žemupyje - daugiausia miškinga vietove (Janionių ir Čiobiškio miškai). Įteka į Nerį 75,1 km nuo žiočių prie Čiobiškio. Įtekėjimo altitudė 47,7 m.

Vaga aukštupyje nuo ištakos iki Pociūnų sureguliuota. Vagos plotis 6–10 m, gylis 0,5–2,2 metrai. Srovės greitis 0,2–0,4 m/s. Vandens debitas vidurupyje, ties Jauniūnais: vidutinis 1,48 m³/s, maksimalus 42,2 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,09 m., didžiausia 1,70 metro. Vidutinis debitas žiotyse 2,46 m³/s.

Vidurupyje, ties Bartkuškiu, upė užtvenkta, įrengtas Bartkuškio tvenkinys.[2]

Intakai: Savenė, Uolia, Ringė, Tola, Juoda, Uosija, Spėra (kairieji); M - 14, M - 12, Ringė, M - 8, Žebokšta, M - 6, M - 4, M - 2, Nuoteka, Kaimena (dešinieji); Daulia (ištakos).

Didesnės gyvenvietės prie upės: Pociūnai, Jauniūnai, Bartkuškis, Paspėriai, Viršuliškiai, Musninkai, Lapelės, Rusių Ragas, Čiobiškis.

Nors kai kurie aplinkiniai Vilniaus ir Širvintų raj. gyventojai yra įsitikinę ir vis dar ginčijasi, kad upės vardas kilęs nuo vabzdžio, upėvardžio sąsaja su vabzdžiu musė yra abejotina. Greičiau susiję su musti („tirštėti verdant, suvirti“), su-musti („sušusti, patižti, apipūti“), musos („pelėsiai“), musyti („trauktis mūsais, gliaumyti“).[3]

Musė šalia Musninkų

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Algirdas Rainys. Musė (upė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 611 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 67% (+2350-48=2302 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius ir redaktorius – 34% (+1206-6=1200 wiki spaudos ženklai).