Musninkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Prienų rajone žr. Musninkai (Prienai).
Musninkai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Musninkai center.jpg
Musninkų kūdra

Musninkai
54°56′49″N 24°50′31″E / 54.947°N 24.842°E / 54.947; 24.842 (Musninkai)Koordinatės:54°56′49″N 24°50′31″E / 54.947°N 24.842°E / 54.947; 24.842 (Musninkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija: Musninkų seniūnija
Gyventojų: 415 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Mùsninkai
Kilmininkas: Mùsninkų
Naudininkas: Mùsninkams
Galininkas: Mùsninkus
Įnagininkas: Mùsninkais
Vietininkas: Mùsninkuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MusninkaiVikiteka

Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Miestelis spindulinio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Svarbiausias pastatas – neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m., kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pirmoji pusė), vitražas „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ (1933 m.), paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a.), neobarokinė medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a. vid.).
  • Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barboros koplytėlę pastatė pati Barbora Radvilaitė, stebuklingai išsigelbėjusi persikėlimo per patvinusią Musę metu.
Legenda cmentarz.svg Vokiečių karių kapai
Havezate 0gr.gif Išliko XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Musninkų vidurinė mokykla (1988 m. įkurtas muziejus)
Japanese Map symbol (Library).svg Musninkų biblioteka
Educación.svg Vaikų darželis
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-19017)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Liukonys – 15 mk
Vindeikiai – 6 km
ŠIRVINTOS – 12 km
Vileikiškiai – 5 km
Blank-50px.png
Čiobiškis – 13 km
Lapelės – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bartkuškis – 7 km
Jauniūnai – 12 km
Kernavė – 7 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Musninkai OpenLayers žemėlapyje
Musninkai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – AstikųRadvilų linijos didikai. Iki 1522 m. pastatyta bažnyčia, ji nuo 1554 m. iki XVII a. antro dešimtmečio vidurio priklausė evangelikams reformatams, 1856 m. pastatyta mūrinė. Bažnyčioje XVII-XIX a. su pertraukomis veikė vargonininkų ir būgnininkų grupė „Musninkų kantoriai“.

Po Astikų iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios valdė Radvilos. 1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 m. įkurta parapinė mokykla. 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė. Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai.

1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m. išėjus vokiečiams, Musninkus užėmė bolševikai, 1919 m. – lenkai.[6] 1920 m. lapkričio 19-20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktinės dalinių kovos. Tarpukariu Musninkuose gyveno daugiau nei 300 žydų, bet po holokausto jų nebeliko.

1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti lietuvių partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 1-asis batalionas. 19401941 m. ir 19441953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.

19491992 m. „Naujojo gyvenimo“, „Svajonės“ ir Musninkų kolūkio centrinė gyvenvietė.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. Musninkų valsčiaus centras  ?
19191948 m. Ukmergės apskritis
19481950 m. Širvintų apskritis
19501962 m. Musninkų apylinkės centras Širvintų rajonas
19621965 m. Ukmergės rajonas
19651995 m. Širvintų rajonas
1995 Musninkų seniūnijos centras Širvintų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis: jam vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė[8] (dešinysis Neries intakas).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1867 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
202 307 449 556 451 302 470
1980 m.[10] 1986 m.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - -
400 439 472 415 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Musninkuose miręs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928). Progimnazijoje mokėsi rašytojas Ignas Šeinius (1889–1959).
  • Nobelio taikos premijos laureato, buvusio PAR prezidento Nelsono Mandelos globėjo šaknys veda į Musninkus, kur yra gyvenusi žydų Sidelskių šeima. Lazaris Sidelskis (1912–2002) buvo pirmasis Pietų Afrikos baltaodis teisininkas, kuris priėmė į darbą N. Mandelą. Jo nekrologe britų laikraštyje „The Guardian“ rašoma, kad į Pietų Afriką iš Lietuvos išvyko jo tėvai.[12]

Šaltiniai

  1. Musninkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Мусники. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 366 psl. (rus.)
  4. Musninkai maps.vlasenko.net
  5. Musninkai loadmap.net
  6. Savivaldybė, 1930 m., Nr. 4. - 28-29 psl.
  7. Algirdas Baltutis. Musninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 616 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 205 psl.
  9. Musninkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 646 psl.
  10. Musninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 45 psl.
  11. Musninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 158 psl.
  12. http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/n-mandelos-globejo-saknys-veda-i-musnininku-miesteli-lietuvoje-453570#.UqyN3aq6GCx

|Straipsnis=Musninkai |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Muśniki |Žodyno tomas=T. XV, cz. 2. |Žodyno puslapis=363 psl. }}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: