Mykolas Žilinskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mykolas Žilinskas (1904 m. rugsėjo 29 d. Smalininkuose, Kalvarijos valsčius, Marijampolės apskr. – 1992 m. vasario 9 d.) – kultūros veikėjas, kolekcionierius.

Turinys

Biografija

Gimė daugiavaikėje ūkininkų šeimoje. 1925 m. baigė „Aušros“ gimnaziją Kaune. 19251932 m. studijavo istoriją ir teisę Vytauto Didžiojo universitete.

Jau 1925 m. pradėjo žurnalistinę veiklą, rašė laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Ūkininko patarėjas“, Amerikos lietuvių spaudoje, dirbo „Vyriausybės žinių“ redaktoriumi. 1933 m. paskirtas Lietuvos Valstybės saugumo departamento spaudos skyriaus viršininku. 1936 m. karjerą tęsė kaip LR Ministrų kabineto kanceliarijos direktorius. Už savo veiklą apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu ir „Nepriklausomos Lietuvos“ medaliu.

Jau tuomet M. Žilinskas buvo žinomas kaip įtakingas, turintis pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose žmogus, kaip gabus, sumanus ir ryžtingas verslininkas, sugebėjęs uždirbti pinigus įvairiausiose srityse – nuo džiovintų baravykų eksporto į JAV iki prekybos akcijomis.

1940 m. birželio 30 d. M. Žilinskas buvo priverstas emigruoti. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 19421943 m. studijavo Berlyno Humboldtų universitete teisę. 1945 m. pavasarį pasitraukė į Daniją. 19461948 m. studijavo Paryžiuje, Sorbonos universiteto Teisės fakultete.

1950 m. grįžo į Vakarų Berlyną. Čia vėl pirko nekilnojamą turtą, užsiėmė įvairiomis verslo šakomis: prekyba briliantais, plytų gamyba, pervežimo paslaugomis, kvepalų gamyba. Pradėjęs be jokio meninio pasiruošimo, be specialių žinių, netrukus ima garsėti kaip aktyvus žymiausių pasaulio meno aukcionų dalyvis.

Kolekcija

Pagrindinis M. Žilinsko gyvenimo tikslas buvo ne kaupti turtus, o panaudoti juos lietuvybės įprasminimui. Mecenatas nuo 1974 iki 1988 m. padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, nuolat įvairiapusiškai skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausias ir neįkainojamas jo indėlis – 1683 meno kūrinių kolekcija, kurią jis padovanojo savo jaunystės miestui Kaunui. Unikali kolekcija sovietmečiu į Lietuvą buvo parvežta ypač sudėtingomis ir rizikingomis aplinkybėmis, iš esmės kontrabandos būdu: septyniasdešimt kartų Lietuvos muziejininkai vyko į Berlyną, kur po karo buvo apsigyvenęs M. Žilinskas. Prie kolekcijos pervežimo iš tuometinio Vakarų Berlyno į Lietuvą aktyviai prisidėjo LSSR KGB, vertindama tai kaip vakaruose esančių meno kūrinių pervežimą į SSSR. Mykolas Žilinskas KGB 1986-ųjų metų dokumentuose minimas "Konsulo" slapyvardžiu.[1]

1937 m. M. Žilinskas nusipirko Abromiškių dvarą.

1979 m. sausio 9 d. K. Donelaičio gatvėje duris atvėrė galerija, skirta mecenato dovanai. Dovana augo, o M. Žilinskas, ilgą laiką abejojęs, koks bus jo kolekcijos likimas ir ar ji tikrai liks Lietuvoje, įsitikino savo darbo prasmingumu ir toliau dovanojo naujus kūrinius.

Netrukus paaiškėjo, kad galerija nesutalpins visų kūrinių. Taip 1989 m. birželio 30 d. atidaryta nauja galerija Nepriklausomybės aikštėje. Joje ir šiandieną eksponuojami vertingiausi M. Žilinsko kolekcijos kūriniai – Senovės Egipto dailė, XVII-XX a. Europos taikomoji dailė, XVIIXVIII a. italų tapyba, XIX a. antrosios pusės – XX a. Vakarų Europos tapyba, XX a. pirmosios pusės Baltijos šalių tapyba ir skulptūra.

1991 m. rugsėjo 26 d. Mykolui Žilinskui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. Mecenatas mirė 1992 m. vasario 9 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

M. Žilinsko dailės galerijoje atidengta memorialinė lenta (skulpt. Stasys Žirgulis). Galerijos lankytojai gali pažiūrėti žurnalistės Gražinos Sviderskytės sukurtą filmą apie M. Žilinsko kolekcijos gabenimą iš Berlyno į Lietuvą.

Šaltiniai

Literatūra

  • Mykolo Žilinsko dailės kolekcija: iliustruotas inventorinis katalogas. – Sudarytojai Violeta Krištopaitytė, Palmyra Sakalauskienė, Irmantė Randarčikaitė-Šarakauskienė. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2006. – 599 p. – ISBN 9955-471-14-X

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: