Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila
| Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila | |
|---|---|
| |
| Radvilos | |
| |
| Trimitai | |
|
| |
| Gimė | 1778 m. rugsėjo 24 d. Varšuvoje |
| Mirė | † 1850 m. gegužės 24 d. Varšuvoje |
|
| |
| Tėvas | Mykolas Jeronimas Radvila |
| Motina | Helena Pšezdecka |
| Sutuoktinis(-ė) | Aleksandra Stecka |
| Vaikai |
Michalina Radvilaitė |
Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila (lenk. Michał Gedeon Hieronim Radziwiłł, 1778 m. rugsėjo 24 d. Varšuvoje – 1850 m. gegužės 24 d. Varšuvoje) – Lenkijos karalystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, generolas.
Biografija
Šeima
Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos Klecko šakos,[1] tėvas Mykolas Jeronimas Radvila, motina Helena Pšezdecka. Broliai Liudvikas Mikalojus Radvila, Andrius Valentinas Radvila, Antanas Henrikas Radvila. Žmona Aleksandra Radvilienė Stecka (Aleksandra Radziwiłłowa z domu Stecka).
Duktė Michalina Radvilaitė (1816–1883 m.) ištekėjo už Leono Ržičevskio. Sūnus Zigmantas (1822–1892 m.) vedė Ceciliją de Germą, bet vaikų neturėjo. Viso turto paveldėtoju tapo sūnus Karolis Andrius Radvila.
Dvarai
Paveldėjo Nieborovą, Nesvyžių, Klecką, Olyką. 1815 m. kaip žmonos kraitis jam perėjo ir Španovas prie Rovno, kurį paveldėjo ten gimęs Karolis Andrius Radvila ir kuris liko giminės rankose net iki Antrojo pasaulinio karo.
Asmenybė
Nenuėjo tėvų, karštų Rusijos dvaro šalininkų ir Napoleono priešininkų pėdomis ir nuėjo tarnauti į nors ir vasalinės, bet dar menančios didingą Abiejų Tautų Respublikos praeitį Varšuvos kunigaikštystės kariuomenę, tikėdamasis paramos atkuriant Respubliką, tarnavo Prancūzijos armijoje.
Ne mažesnė ne tik tėvynės patriotė, bet ir savo vyro rėmėja buvo ir jo žmona Aleksandra, su vaikais lydėjusi mylimąjį į tremtį.
Veikla
Dar būdamas aštuoniolikmetis dalyvavo 1794 m. Tado Kosciuškos sukilime prieš Targovicos konfederaciją, kur gavo pirmąjį kovos krikštą. 1806 m. įstojo į Napoleono sukurtą Prancūzijos kariuomenės Šiaurės legioną, kuriame tarnavo nesitaikstantys su tėvynės laisvės praradimu lenkai ir lietuviai, o 1807 m. sausio 18 d. jau tapo legiono pulkininku. Tais pačiais metais generolas Juzefas Zajančekas jam perleido vaovavimą legionui. Dalyvavo 1807 m. Prūsijos kampanijoje, kur bendros prancūzų ir lenkų pajėgos sumušė Rusijos kariuomenę.
Kai 1808 m. balandžio 1 d. Šiaurės legionai tapo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės daliniais, vadovavo 5-ajam pėstininkų pulkui. 1811 m. gruodžio 11 d. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Dalyvavo Napoleono 1812–1813 m. kampanijoje, organizavo Gdansko gynybą.
Susikūrus Lenkijos karalystės kariuomenei vadovavo 1-ajai pėstininkų divizijai, gavo divizijos generolo laipsnį, bet 1815 m. gruodžio 27 d. išėjo į dimisiją ir pradėjo šeimyninį gyvenimą. Tapo Lenkijos karalystės senato nariu. 1828 m. seimo teisme teisiant Patriotinės sąjungos narius pasisakė už jų visišką išteisinimą.
Prasidėjus 1831 m. sukilimui tapo vienu jo vadovų. Iš pradžių buvo išrinktas Administracinės tarybos nariu, o atsistatydinus diktatoriui Chlopinskiui paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Tačiau jau Grochovo mūšyje pasirodė, kad generolas Radvila nebėra tinkamas vadovauti kariuomnei mūšyje, nes pasikeitė ir pati kariuomenė, ir mūšių taktika. Jis atsistatydino, bet liko Varšuvoje, buvo suimtas ir ištremtas į Jaroslavlį. Kartu su juo į tremtį išvyko ir žmona su vaikais, o turtas buvo konfiskuotas ir atiduotas valdyti Mykolo Gedeono broliui Andriui Valentinui bei pusbroliui Leonui Radvilai, kuris vėliau turtą perleido Mykolo Gedeono sūnums.
Šaltiniai
- ↑ Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 306 psl.
Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
| ||||||||||||||
| ||||||