Mykolas VII Dukas Parapinakas
| Mykolas VII Dukas Parapinakas | |
|---|---|
| |
| Dukų dinastija | |
|
| |
| Gimė | 1059 m. Konstantinopolis |
| Mirė | 1090 m. Konstantinopolis |
|
| |
| Tėvas | Konstantinas X Dukas |
| Motina | Eudokija Makrembolitisa |
| Sutuoktinis(-ė) | Marija Alanietė |
| Vaikai |
Konstantinas |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 1071 m. - † 1078 m. |
| Pirmtakas | Konstantinas X |
| Įpėdinis | Nikiforas III Botaniatas |
Mykolas VII Dukas Parapinakas (gr. Μιχαὴλ Ζ' Δούκας Παραπινάκης, 1059 m. Konstantinopolis – 1090 m. Konstantinopolis) – Bizantijos imperatorius 1071-1078 m. Jo valdymo laikotarpiu Bizantijos Anatolijoje įsitvirtino seldžiukai.
Biografija
Kilęs iš Dukų dinastijos, imperatoriaus Konstantino X Duko ir Eudokijos Makrembolitisos vyriausias sūnus. Mažametystės laikotarpiu imperatoriaus titulą turėjo kartu su broliais Androniku ir Konstantinu. Mirus tėvui 1068–1071 m. regentais buvo jo motina ir jos naujasis vyras karvedys Romanas Diogenas (nuo 1068 m. imperatorius bendravaldis Romanas IV Diogenas). 1071 m. Manzikerto mūšyje Romanui IV patekus į tiurkų seldžiukų nelaisvę jis paskelbtas vieninteliu imperatoriumi.
Labiau domėjosi mokslais, mažiau kariuomene, kuri dėl lėšų stygiaus susilpnėjo; Bizantija 1071 m. prarado Barį – paskutinę valdą Italijoje. Normanams pabandžius Mažojoje Azijoje įkurti savarankišką karalystę Bizantija kreipėsi pagalbos į tiurkus seldžiukus, kurie tuo naudodamiesi įsitvirtino Mažojoje Azijoje. Dėl šių nesėkmių ir ūkio sunkumų kilus nepasitenkinimui 1078 m. Balkanuose ir Anatolijoje sukilo kariuomenė. Vienas sukilusių karvedžių Nikeforas Botaniatas, remiamas tiurkų seldžiukų, nužygiavo į Konstantinopolį. Mykolas VII atsistatydino ir pasitraukė į Konstantinopolio Studiono vienuolyną.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mykolas VII Dukas Parapinakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 93 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||