Nacionalinis parkas
Nacionalinis parkas – valstybės valdoma teritorija, kurioje saugomos tam kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės.
Skatinamas pažintinis turizmas, tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos ir kultūros vertybėmis.qa
Žmonių veikla ribojama, derinama su gamtos apsauga.
Pirmasis nacionalinis parkas buvo įkurtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šiaurės Amerikoje, nes čia per kelis šimtus metų nuo pirmųjų europiečių pasirodymo milžiniški miškų plotai buvo iškirsti, išdeginti, o stepės ir pusdykumės išartos. Beatodairiškas gamtos alinimas ir niokojimas padarė didžiulę žalą Šiaurės Amerikos gamtai. Susiklosčiusi padėtis paskatino amerikiečius susirūpinti gamtosauga: priimti įstatymus, draudžiančius arba ribojančius žmonių ūkinę veiklą gražiausiuose gamtos kampeliuose. Iš pradžių priimta įstatymų draudžiančių kai kuriose teritorijose apsigyventi, dirbti arba parduoti žemę. Ilgai rūpintasi išsaugoti tik miškus. Vėliau imta saugoti retas bei nykstančias gyvūnų rūšis, įspūdingus ugnikalnių, ežerų, upių kraštovaizdžius. Pirmas nacionalinis parkas vadinosi Jeloustono Nacionalinis Parkas (Yellowstone National Park), kuris yra daugiausiai Vajominge, su mažomis dalimis Montanoje ir Aidahe.
Nacionalinis monumentas Jungtinėse Amerikos Valstijose
Įprastai Jungtinėse Amerikos Valstijose, nacionalinius parkus patvirtina JAV Kongresas. Nacionalinis monumentas yra panaši vieta, bet paskirta prezidento. Šiuo metu, esama 100 nacionalinių monumentų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmas nacionalinis monumentas buvo Velnio bokštas (Devil's Tower) Vaijominge įkurtas 1906 m. Keletas nacionalinių monumentų tapo nacionaliniais parkais; pvz., Mirties slėnio nacionalinis monumentas (Death Valley National Monument), Kalifornijoje ir dalis Nevadoje, performuotas į Mirties slėnio nacionalinį parką (Death Valley National Park).
Taip pat skaitykite
| ||||||