Naglis Puteikis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naglis Puteikis
Puteikis 01.jpg

Gimė 1964 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius

Veikla
visuomeninė, gamtosauginė, politinė
Pareigos
  • 1988-1990 m. Istorijos ir kutlūros paminklų apsaugos inspekcijos archeologas, inspektorius

  • 1990-1994 m. Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius

  • 1995-1996 m. Lietuvos savivaldybių asociacija socialinių programų koordinatorius

  • 1996-2000 m. Valstybinė paminklosaugos komisija, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius, kultūros viceministras

  • 2000-2004 m. AB Klaipėdos laivų remontas direktoriaus

  • 2005-2006 m. UAB „Klevo takas“ direktorius

  • 2006-2011 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas



  • Nuo 2016 m. XII Seimo narys

Išsilavinimas
  • 1971-1982 Vilniaus 15-oji vidurinė mokykla

  • 1982-1989 Vilniaus universitetas istorijos fakultetas

Naglis Puteikis (1964 m. rugsėjo 2 d., Vilnius) – istorikas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas, politikas, Seimo narys.

Turinys

Mokslo ir studijų metai

Naglis gimė ir augo Vilniuje kultūros darbuotojų šeimoje. 1971 m. jis pradėjo lankyti Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi penketais - tuometiniu aukščiausiu pažymiu, išskyrus kalbas, iš kurių turėjo 4, bet per baigiamuosius mokykos egzaminus buvo įvertintas vien penketais. Dalyvaudavo matematikos olimpiadose. Buvo klasės seniūnas.

Dar būdamas moksleiviu Naglis dalyvavo archeologinėse ekspedicijose: dirbdamas kartus su prof. Vytautu Urbanavičiumi Obelių ežere atrado XIV-XV amžių povandeninę kapavietę.

1982 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą (VU). Ir universitete jis mokėsi gerai (vienintelį trejetą turėjo II kurse iš Mokslinio komunizmo).

Kadangi 1983-1987 m. tuometinėje TSRS pritrūko šaukiamojo amžiaus jaunuolių, į sovietinę kariuomenę priverstinai buvo pradėti imti ir aukštųjų mokyklų studentai, 1983 m. rudenį N. Puteikis iš antro kurso buvo pašauktas į tarybinę armiją. Pradžioje jis tarnavo Gvardejsko mieste (Kaliningrado sritis), bet 1984 m. jų 12-tas pulkas buvo perkeltas į Afganistaną, šalia trečio pagal dydį Herato miestą. Tenai 1984-1985 m. ir praėjo Naglio Puteikio tarnyba kartu su su 9 lietuviais ir vienu Vilniaus lenku. Tarnavo kaip paprastas kareivis, turintis seržanto laipsnį, būdamas zenitinio pabūklo (keturvamzdis 23 mm kulkosvaidžio, šaudančio 1,5 - 2,5 km. atstumu) taikytojas. Tiesiogiai mūšiuose dalyvauti nereikėjo, todėl tarnyboje jokių didesnių nuotykių nepatyrė.

1985 m. grįžęs iš Afganistano tęsė istorijos studijas. Studijų metais aktyviai dalyvavo paminklosaugos veikloje. 1986-1987 m. rengė protestus prieš Kernavės piliakalnių barbarišką žalojimą, organizavo pasipriešinimą Valdovų rūmų pamatų ardymui įrenginėjant fontaną šalia Katedros ir tuo klausimu paskelbė peticiją žurnale „Jaunimo gretos“. Dėl šių publikacijų žurnalų vadovai patyrė grasinimus iš tuometinės valdžios.

1986 m. su draugais įrengė viešą stendą Istorijos fakulteto kiemelyje, kuriame buvo eksponuojamos griaunamo paveldo Lietuvoje ir ypač Vilniaus senamiesčio nuotraukos. Už tai susilaukė VU prorektoriaus ir prodekano persekiojimų. Nuo jų gynėsi Afganistano karo veterano pažymėjimu. Kai to nebeužteko nuo išmetimo iš universiteto padėjo tuometinis VU partorgas Bronislovas Genzelis.

1986 m. su draugais įkūrė vieną iš ikisąjūdinių organizacijų – Jaunimo paminklosaugos klubą, kuris žadino tautinę atmintį valydamas nuo šabakštynų Lietuvos piliakalnius, telkdamas talkoms intelektualus ir studentus. Klube susipažino ir su to paties fakulteto studente žurnaliste Nina (žurnalistinis pseudonimas Nika Aukštaitytė), vėliau tapusia jo žmona.

1989 m. baigė VU apgindamas diplominį darbą "Lietuvos Komunistų partijos vaidmuo griaunant Lietuvos kultūros fondą (1986-1989)" ir įgydamas istoriko-muziejininko-archeologo specialybę.

Darbinė veikla

Dar studijuodamas Naglis Puteikis 1988 m. pradėjo kartu ir dirbti Vilniaus m. Vykdomojo komiteto Istorijos ir kutlūros paminklų apsaugos inspekcijos vyresniuoju archeologu, inspektoriumi. Dalyvavo kuriant pirmąsias visuomenines paminklosaugos organizacijas (Jaunimo paminklosaugos klubą, etc).

1990 m. po Kovo 11-ios Atkuriamojo Seimo sprendimu paskirtas šiam Seimui atskaitingos LR Kultūros paveldo inspekcijos generaliniu direktoriumi ir dirbo iki šios įstaigos panaikinimo. Kai 1994 m. inspekcija atsisakė Prezidento Algirdo Brazausko norams išplėsti garsiąją Kosygino vilą ant Urbo kalno Nidoje, Demokratinės darbo partijos daugumos Seimas panaikino Kultūros paveldo inspekciją ir jį iš pareigų atleido.

19951996 m. dirbo socialinių programų koordinatoriumi Lietuvos savivaldybių asociacijoje, kur kartu su kitais rengė pensijų, šalpos, socialinės globos ir rūpybos, paramos neįgaliems žmonėms programas.

19962000 m. dirbo Valstybinėje paminklosaugos komisijoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriumi, buvo kultūros viceministras - ministro Sauliaus Šaltenio pavaduotojas, atsakingas už muziejus, bibliotekas, kultūros paveldą, dalies valstybinių ir akcinių įmonių, valdomų ministerijos, veiklą.

1999 m. inicijavo iki tol paslaptyje laikyto Vilniaus katedros bažnytinio lobio išviešinimą ir grąžinimą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

1997 m. pagal TS (Lietuvos konservatoriai) sąrašą (Nr. 67) kitiems jų partijos 3 nariams tapus apskričių vadovais ir todėl pasitraukus iš Seimo - Naglis Puteikis nuo 1997 m. vasario 4 d. tapo LR VII kadencijos Seimo nariu ir juo buvo iki 1997 m. balandžio 24 d.

20002004 m. N. Puteikis ėjo valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktoriaus pareigas. Grąžinus visas šios įmonės skolas įmonė buvo įtraukta į privatizavimo programą. Pasipriešinus A. Brazausko vyriausybės siekiams privatizuoti AB „Klaipėdos laivų remontas“ likus 2 dienoms iki Vyriausybei patvirtinant šios įmonės privatizavimo programą, Valstybės turto fondo iniciatyva buvo atleistas iš darbo.

20052006 m. dirbo UAB „Klevo takas“ direktoriumi. 2006 m. buvo Seimo nario E. Zingerio sekretorius-padėjėjas.

2006 m. gegužės 9 d. – 2007 m. dirbo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju. 2007 m. šio departamento direktoriaus Albino Kuncevičiaus iniciatyva atleistas už mėginimą sustabdyti I. Simonaitytės bibliotekos niokojimą. 2008 m. buvo Seimo nario E. Jurkevičiaus sekretorius-padėjėjas.

2008 m. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu grąžintas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigas, kur dirbo iki 2011 m.

2010 m. už tai, kad atsisakė suderinti šešių daugiaaukščių namų Klaipėdos istoriniame centre statybas, Klaipėdos prokuratūra iškėlė Nagliui Puteikiui baudžiamą bylą, kurią palaikė ir Generalinė prokuratūra. Visuomenės remiamas visus teismus dėl šios bylos laimėjo.

2011 m. liepos 17 d. priešlaikiniuose rinkimuose Naglis Puteikis, Danės rinkimų apygardoje kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas buvo išrinktas X Seimo nariu - juo buvo 2011-07-26 – 2012-11-16.

2012 m. spalio 28 d. eilinių Seimo rinkimų 2-e ture Danės vienmandatėje apygardoje Naglis Puteikis įveikė buvusį Klaipėdos m. merą R. Taraškevičių ir vėl buvo išrinktas XI Seimo nariu. Kadencija Seime prasidėjo 2012 m. lapkričio 16 d.

Politinė veikla

1996 m. Naglis Puteikis įstojo į Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partiją ir vėliau tapo vienu iš jo skyrių pirmininku - 20062011 m. jis buvo Tėvynės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas.

Kaip Tėvynės sąjungos partijos narys N. Puteikis buvo renkamas trijų Seimų - VII, X ir XI nariu.

2014 m. vasario 16 d. Naglis paskelbė apie savo išstojimą iš TS-LKD partijos.

2014 m. vasario 19 d. Naglis Puteikis užsiregistravo Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankišku politinės kampanijos dalyviu į LR Prezidento postą.

Valstybinė ir visuomeninė veikla

Dar būdamas moksleiviu Naglis dalyvavo archeologinėse ekspedicijose.

Dalyvavo kuriant pirmąsias visuomenines paminklosaugos organizacijas (Jaunimo paminklosaugos klubą etc).

1986 m. įkūrė vieną iš ikisąjūdinių organizacijų – Jaunimo paminklosaugos klubą.

20072011 m. kaip Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovas buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

Įvertinimai, vardai, apdovanojimai

LTSR Kultūros ministro padėka už paminklosauginę veiklą 1989 m.

Pomėgiai

Didžiausias ir nepraeinanti aistra - archeologija.

Kilmė ir šeima

TėvaiVytautas Puteikis, Viktoro (1930 m. spalio 12 d. Pasvalys), choro dirigentas ir pedagogas. Politinis kalinys, 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų už rezistencinę veiklą. Kalėjo lageriuose Kazachstane. Grįžęs studijavo choro dirigavimą, vadovavo chorams.
– Zofija Puteikienė, Vinco (iki ... m. Zarankaitė, 1935 m. sausio 19 d. Leliūnų bažnytkaimyje, Utenos r. – 1989 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse), mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja, daug metų dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, čia rengė Lietuvių liaudies dainyną, užrašė tūkstančius liaudies dainų melodijų.
Brolis – A. Puteikis

Šeima – žmona Nina Puteikienė (iki 1992-07-09 Semionova, g. 1965 m. sausio 10 d. Naujasodžio km. Alantos apy., Molėtų r.), žurnalistė (Vilniaus universitetas 1983-1988 m.), žurnalistinis slapyvardis Nika Aukštaitytė, baigė Atviros Lietuvos fondo žurnalistikos centre Ryšių su visuomene ir atstovo spaudai profesines studijas. Kaip savanorė bendradarbiavo su Sąjūdžiu. Dirbo kultūros korespondente, atstove ryšiams su visuomene, vadovavo įvairiems viešųjų ryšių projektams kaip laisvai samdoma specialistė. Nuo 2002 m. vadovauja Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriui.
Vaikai – Gediminas Puteikis (g. 1993 m. sausio 2 d. Vilniuje), studentas; – duktė Augustė Puteikytė (g. 2000 m. birželio 27 d. Vilniuje), moksleivė.

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: