Katė

Felis silvestris catus

Katė (Felis silvestris catus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Katiniai ( Felidae)
Pošeimis:	Mažosios katės ( Felinae)
Gentis:	Felis ( Felis)
Rūšis:	Vilpišys ( Felis silvestris)
Porūšis:	Katė ( Felis silvestris catus)

Mokslinis pavadinimas

Felis silvestris catus
Linnaeus, 1758

Katė, naminė katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis. Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas.

Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti).

Senovės Egipte laikytos šventomis, – jų deivė – Basta, – naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje, besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

Katės laikomos ne tik kaip naminiai gyvūnai, atliekantys graužikų naikinimo funkciją, bet ir kaip augintiniai namuose. Yra daugybė kačių veislių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, kailiu, kai kurios veislės yra beveik be kailio arba be uodegos.

Fizinės savybės

Katė paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katės (pvz., Meino Meškėnas, ang., Maine Coon) gali sverti virš 11 kg, o dėl peršėrimo kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg. Suaugusios katės ilgis nuo nosies galiuko iki uodegos galiuko paprastai siekia 50 cm, ilgiausias žinomas katinas buvo 121 cm ilgio. Paprastai patinai yra didesni ir sunkesni, dydis taip pat priklauso nuo veislės. Tačiau dydžio skirtumai tarp kačių veislių yra mažesni nei tarp šunų (nykštukinių kačių veislė – Singapūro katės).

Naminės katės paprastai išgyvena nuo 14 iki 20 metų. Seniausias žinomas katinas išgyveno 36 metus. Paprastai ilgiau išgyvena katės, neišleidžiamos į lauką (mažesnė mirtinos traumos tikimybė), taip pat kastruotos katės, jeigu šios nenutunka. Tačiau ir namie katėms kyla pavojų – nuodingos gėlės, elektroninė technika. Tuo tarpu pabūti gryname ore katėms labai naudinga. Jei katę per pasivaikščiojimą lydi ir saugo šeimininkas, nemalonumų rizika taip pat minimali.

Skeletas

Katės skeletą sudaro apie 230 kaulų. Kaukolė nedidelė, smegeninė dalis didesnė nei veidinės dalies kaulai. Suaugusi katė turi 30 dantų. Kačiukams pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius iki 7 mėnesių amžiaus, o iškritę pieniniai dantys paprastai praryjami.

Judėjimas

Katės nagas

Katės, kaip ir šunys, vaikščioja ne pilna pėda, o tik pirštais. Skirtingai nuo daugumos kitų žinduolių, katė eidama vienu metu perkelia abi tos pačios pusės kojas. Pėdas katė stato (beveik) į prieš tai buvusios pėdos vietą.

Kaip ir visų katinių (išskyrus gepardą), kačių nagai pilnai įtraukiami. Normaliai (atsipalaidavusios katės) nagai yra įtraukti, tai apsaugo juos nuo nudilimo ir leidžia tyliau vaikščioti. Prireikus (medžioklė, gynyba, lipimas, slydimas ir pan.) katė nagus išleidžia (gali išleisti ir tik vienos letenos nagus).

Priekinėje letenoje yra 5 nagai (penktasis, nykščio, nagas yra aukščiau nei kiti 4), o užpakalinėje – 4.

Už katės pusiausvyros pojūtį atsako vidinėje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas. Kačių pusiausvyros pojūtis gerai išvystytas, jos be baimės sėkmingai juda stogų atbrailomis, tvoromis, medžių šakomis. Krisdama katė visą kūną (pirmiausia priekinę, o vėliau užpakalinę kūno dalį) subalansuoja taip, kad nusileistų ant letenų (arba ant pilvo). Šiam balansavimui reikia laiko, manoma, kad katė spėja subalansuoti savo kūną, jei aukštis, iš kurio krentama, ne žemesnis nei 90 cm. Sėkmingą nusileidimą lemia katės kūno lankstumas ir pusiausvyros pojūtis, kaulų ir letenų struktūra bei atsipalaidavimas kritimo metu. Yra žinoma, kad katės dažnai iškrenta iš didelio aukščio (pvz., 9 namo aukšto) ir nusileidžia be traumų.

Dauguma kačių mėgsta laipioti ir būti aukštai. Šis aukščio pomėgis aiškinamas įvairiai: iš aukštai katė gali stebėti savo teritoriją, užlipus aukštai galima pasislėpti arba medžioti (šuoliu žemyn ant aukos), buvimas aukštai gali suteikti saugumo ir prestižo jausmą.

Verta paminėti, jog ne visos katės nemėgsta vandens. Pasitaiko nemažai atvejų, kai katės savo noru plaukioja bei gaudo nedideles žuvis. Kačių baimė vandeniui aiškinama tuo, kad šioms nemalonu sušlapti ir šalti. Nepratinta nuo mažumės, katė taip pat nemokės plaukti (tas pats pasakytina ir apie šunis)^{[reikalingas šaltinis]}.

Medžiagų apykaita

Taupydamos energiją, katės miega daugiau nei dauguma kitų gyvūnų (ypač daug miega senos katės); vidutiniškai per parą katė miega 12-16 valandų. Katės yra naktiniai gyvūnai, dėl to jos aktyvesnės vakarais ir anksti ryte, nei dieną.

Normali katės kūno temperatūra yra tarp 38 ir 39 °C. Normalus širdies ritmas yra tarp 140–220 dūžių per minutę (priklauso nuo katės susijaudinimo), ramios katės širdies ritmas yra tarp 150–180 dūžių.

Jutimai

Katę galima laikyti itin gerais jutimais pasižyminčiu žinduoliu. Katės turi gerai išvystytą regą, klausą, skonį ir lytėjimą. Kačių uoslė yra gana prasta (pvz., palyginus su pelės arba šuns uosle), tačiau geresnė nei žmogaus.

Rega

Lyginant su žmogumi, katės daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną. Katės akies geltonojoje dėmėje nėra centrinės duobutės (fovea), vietoje jos yra matymo diskas, kuriame yra kūgeliai. Akies tinklainėje stiebelių 25 kartus daugiau nei kūgelių (katė – naktinis plėšrūnas, todėl jai svarbesni matymą silpnoje šviesoje lemiantys stiebeliai). Už tinklainės katės akyje yra specialus sluoksnis tapetum lucidum, kuris atspindi šviesą į tinklainę – tai pagerina regą esant prastam apšvietimui, tačiau sumažina regėjimo aštrumą ryškioje šviesoje. Katės akis pagauna 7 kartus silpnesnę šviesą nei žmogaus akis (tačiau absoliučioje tamsoje katė matyti negali).

Kad akis būtų apsaugota nuo per didelio ryškios šviesos srauto, katės vyzdys gali keisti formą – ryškiame apšvietime jis ne apvalus, o vertikaliai pailgas.

Katės akis turi trečiąjį voką, uždengiantį akį iš šono. Jis apvalo akies rageną nuo dulkių, ją drėkina. Trečiąjį voką galima matyti, kai katė miega atmerktomis akimis arba, kai ji yra pavargusi.

Katės regėjimo laukas yra apie 200° (plg. žmogaus – 180°). Kaip ir kitų plėšrūnų, akys yra galvos priekyje, tai susiaurina regėjimo lauką, bet pagerina gylio (atstumo iki objekto) suvokimą. Manoma, kad katės skiria pagrindines spalvas.

Kačių akys būna įvairių spalvų, dažniausiai žalios, mėlynos arba oranžinės.

Klausa

Kačių klausos diapazonas platesnis nei žmogaus (t. y. jos gali girdėti infragarsą ir ultragarsą), apima nuo 10 Hz iki 80 000 Hz. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kačiukai gali girdėti iki 100 000 Hz garsą. Katės klausos nerve yra apie 52 000 nervinių galūnių (plg. žmogaus – 31 000).

Kačių klausa yra kryptinė, t. y. katės ausies kaušelis gali būti pasuktas garso kryptimi. Abiejų ausų kaušeliai gali būti judinami nepriklausomai vienas nuo kito. Katė taip pat gali nustatyti garso šaltinio vietą (pvz., garso šaltinį 1 m atstumu katė gali lokalizuoti 7,5 cm tikslumu).

Uoslė

Katės uoslė maždaug 14 kartų geresnė nei žmogaus (katės nosyje yra dvigubai daugiau jautriųjų ląstelių), tačiau silpnesnė nei šunų. Burnos ertmės viršuje esantis Jakobseno organas (kitaip – vomeronazalinis organas) katei leidžia užuosti kvapus iškvepiant.

Lytėjimas

Lytėjimo organo funkciją atlieka ūsai (lot. Vibrissae), kurių paprastai būna 24: po 4 iš abiejų pusių virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų^{[reikalingas šaltinis]}. Sfinksai (kačių veislės be kailio) gali turėti normalius, trumpus ūsus arba visai jų neturėti.

Ūsai yra tiek orientacijos, tiek ir jutimo organas. Jie yra dvigubai storesni už plaukus, jų šaknys – trigubai giliau. Ūsuose yra daug nervinių galūnių, ūsai suteikia daug informacijos ne tik apie tai, prie ko jie prisiliečia, bet ir apie oro judėjimą ir oro slėgį. Ūsais katė gali nustatyti objekto buvimą, dydį ir formą, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei ūsus, ji dienos šviesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.

Informaciją iš ūsų gaunanti smegenų žievės dalis panaši į tą, kuri atsakinga už regėjimą, dėl to katės suvokimas per ūsus iš esmės panašus į regėjimą.

Katės ūsai rodo ir katės nuotaiką: prispausti prie snukio ūsai reiškia agresiją, atstatyti pirmyn – draugiškumą arba smalsumą.

Katės oda ir kailis yra jautrūs. Katėms patinka švelnus glostymas, tačiau per stiprus glostymas arba glostymas prieš plauką katei sukelia skausmą arba diskomfortą, kurį sukelia elektrostatinis krūvis.

Skonis

Katė skonį jaučia uosle bei gerai išvystytais skonio receptoriais ant liežuvio, skiria rūgštų, kartų, karštą maistą. Manoma, kad dėl atitinkamo geno pažeidimo katės negali pajausti saldumo.

Elgesys

Bendravimas

Katės reiškia savo jausmus ir poreikius garsais (miaukimu, murkimu, šnypštimu ar staugimu), kūno pozomis ir snukio išraiškomis, uodegos judėjimu, kandimu ir drėskimu.

Nors paprastai katės laikomos „vienišėmis“, tačiau faktiškai kačių socialinis gyvenimas yra intensyvus. Nors katės pagrindinius poreikius (maisto paieška, gynyba) tenkina vienos savarankiškai, tačiau laukinės katės dažnai gyvena būriais.

Miaukimas

Būdingas kačių skleidžiamas garsas (miaukimas arba, kitaip, kniaukimas) onomatopėjiškai daugumoje kalbų skamba kaip „miau“ arba panašiai (lietuviškai ir kiniškai – „miau“, angliškai „meow“). Tačiau kai kuriose kalbose šis garsas girdimas kitaip – pvz., korėjiečių „njaong“, arabų „mowa’a“ arba „naw“.

Katė gali miaukti įvairiomis intonacijomis (kurių priskaičiuojama iki 100), turinčiomis skirtingą prasmę. Kniaukimu katė gali reikšti skausmą, reikalauti žmogaus dėmesio (pvz., kad pašertų arba pažaistų), arba sveikintis. Kiek dažnai ir kaip katė kniauks, priklauso nuo jos charakterio. Maži kačiukai moka tik cypti (aukštu dažniu arba ultragarsu), vėliau garsas stiprėja ir žemėja. Kastruotų katinų miaukimas gali išlikti panašus į kačiuko cypimą.

Murkimas

Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės gerklose. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos. Dažnai murkiama esant tarp kitų kačių – pvz., motinai suradus savo kačiukus, juos žindant. Kartais gali murkti serganti ar stipraus streso ištikta katė – manoma, kad tai gali būti būdas nusiraminimui.

Katė ir žmogus

2004 m. archeologai Kipre atkasė kapą, kuriame greta vienas kito palaidotas žmogus ir katė, šis kapas datuojamas 9500 metų ^[1].

Naminės katės ir žmogaus santykiai laikomi abipusiais (mutualistiniais). Manoma, kad nauda iš kačių (medžioja peles ir žiurkes žmonių maisto saugyklose) pranoko žalą, kurią kėlė šio laukinio gyvūno jaukinimas. Skirtingai nuo šunų (kurie irgi gali gaudyti peles), katės neėda grūdų, vaisių ir daržovių.^{[reikalingas šaltinis]}

Šiuo metu katės laikomos kaip augintiniai (namuose) ir kaip naminiai gyvūnai graužikų medžioklei. Kartais naminės katės sulaukėja.