Nansi
Kitos reikšmės – Nansi (reikšmės).
| Nansi (kirč. Nansì) pranc. Nancy | |
|---|---|
| |
 Geležinkelio stotis naktį | |
|
Koordinatės:
| |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė: |  Prancūzija
|
| Regionas: | Lotaringija |
| Departamentas: |  Merta ir Mozelis
|
| Gyventojų: | (2007 m.) |
| Plotas: | 15,01 km² |
| Tankumas: | 7 015 žm./km² |
| Altitudė: | 212 m |
 Vikiteka: |
NansiVikiteka |
| Kirčiavimas: | Nansì |
Nansi – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, istorinis Lotaringijos centras, taip pat Mertos ir Mozelio departamento adm. centras. Pro miestą teka Merta. Išvystyta elektrotechnikos, transporto mašinų pramonė, avalynės, siuvimo, lengvoji, porceliano ir stiklo pramonė. Priemiesčiuose išgaunama geležies rūda, yra metalurgijos gamyklų.
Yra universitetas (pastatytas apie 1960 m.), dailės menų muziejus (nuo 1936, daug stiklo ir krištolo eksponatų), hercogų rūmai-muziejus, botanikos sodas. Stovi katedra (pastatyta 1703–1742 m.), pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. Lotaringijos hercogų palaikais).
Istorija
Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo XIII a. iki 1766 m. čia buvo Lotaringijos hercogų rezidencija, vėliau įėjo Prancūzijos sudėtin. Miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos–Lenkijos karaliumi Stanislovu Leščinskiu. Versalyje išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV, jam pačiam 1735 m. buvo suteikti Lotaringijos ir Baro kunigaikštysčių hercogų titulai; Leščinskis su žmona apsigyveno Nansi. Jis čia įkūrė Stanislovo akademiją.
Nansi mieste stovi katedra, XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo koplyčia, kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios Notre-Dame de Bonsecours bažnyčios fasado yra ir ATR herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė Nikola Sebastajanas ir Klodas-Luji Vasė. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę 1831 m. sukilimo dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis 1758 m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į Sankt Peterburgą. Rusijos caras nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į Krokuvą, jie buvo palaidoti Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta Rygos sutartimi, Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.[2]
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 147 p.
- ↑ Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
| ||||||