Nasrėnai
Nasrėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kūlupėnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 97 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | NasrėnaiVikiteka |
Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai. Seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Nasrėnų koplyčia |
Lietuvos tūkstantmečio paminklas – koplytstulpis |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, įkurtas 1969 m. |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Peno supirkimo punktas |
Geografija
Įsikūręs tarp dviejų upių esančioje aukštumoje ir jos vakarinėje papėdėje. Rytiniu pakraščiu teka Minijos intakas Salantas, vakariniu – Salanto intakas Kūlupis. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Šalynas | Klausgalvai | Skaudaliai – 3 km Kalnalis – 3 km |
|||||||||
Tinteliai |
|
||||||||||
KŪLUPĖNAI – 4 km | Kūlsodis |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Nasrėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. 2-ojoje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio Kretinga–Salantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.
XVI–XVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.
XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1762 m. – 20, 1788 ir 1821–1824 m. – 29,[4] o 1846 m. – 17 dūmų.[5] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII–XIX a. pradžioje – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.
1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.[6]
Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.[7]
1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.[8] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.[9] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.
1947–1992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, Nasrėnų biblioteka, 1940–1977 m. – Nasrėnų pradinė mokykla, 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.
1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.[10] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.[11]
1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.[12] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,[13]
Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.[14] Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1511 m. – XVIII a. | Imbarės vaitija, Platelių seniūnija |
1861–1880? m. | Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
1880?–1915? m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
1919–1940, 1941–1944 m. | Nasrėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
1940–1941, 1944–1950 m. | Nasrėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1954 m. | Nasrėnų apylinkės centras, Salantų rajonas |
1954–1959 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas |
1959–1963 m. | Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas |
1963–1995 m. | Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
1995–2009 m. | Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
nuo 2009 m. | Nasrėnų seniūnaitijos centras, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas Носры. Vėliau rašomas: Ностраны, Настраны, Nastrany, Nastrėnai, Nasrėnai.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
506 | 522 | 170 | 160 | 154 | 154 | 133 | ||
1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
140 | 120 | 133 | 112 | 124 | 97 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Gimė
- 1801 m. vasario 16 (naujuoju stiliumi – vasario 28) d. – Motiejus Valančius (1801–1875), Žemaičių vyskupas, XIX a. vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas;
- 1906 m. vasario 12 d. – Stasys Vaičius (1906–2003), senelių globos namų ir M. Valančiaus paminklo Nasrėnuose fundatorius.
- Gyvena
- Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas,
- Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.
Gamtos paveldas
- Salantų regioninis parkas;
- Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Nasrėnų pievos;[15]
- Motiejaus Valančiaus ąžuolynas (1995 m. pasodinta 200 ąžuolų, skirtų vyskupo M. Valančiaus 200-sioms gimimo metinėms);
- Išeksploatuoto žvyro karjero šlaituose veši į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta baltijinė gegūnė.
Kultūros paveldas
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba (XVIII a. pab. – XIX a.);
- Nasrėnų senosios kapinės (XVI–XIX a.);
- Koplytėlė su Nukryžiuotojo, Marijos sukūdikiu, Kristaus skulptūromis ir Marijos su kūdikiu paveikslu (1836,1936 m.);
- Koplytstulpis (1904 m.; atnaujintas 1995 m., meistras Kazys Paulauskas);
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt. Raimundas Puškorius, 1995 m.);
- Paminklas Motiejui Valančiui (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Edmundas Giedrimas, 2001 m.);
- Skulptūrinė kompozicija „Palangos Juzė” (skulpt. Vytautas Majoras, 1972 m.);
- Skulptūrinis koplytstulpis M. Valančiaus švietėjiškai veiklai "Valančius išmokė lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo" (skulpt. Liudas Ruginis, 1997 m.);
- Skulptūrinis koplytstulpis 1831 ir 1863 m. sukilėliams (skulpt. Adolfas Viluckis);
- Skulptūrinis stogastulpis "Nasrėnai - 1112 m." (skulpt. Steponas Žiubrys);
- Skulptūrinis stogastulpis M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui "Blaivios mintys – malonios Dievui" (skulpt. Gediminas Staškauskas);
- Skulptūra M. Valančiaus personažams „Mikė Melagėlis ir Guvus Vencė“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2002 m);
- Skulptūrinė rodyklė „Angeliukas“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2003 m.);
- Skulptūrinė kompozicija – paminklas bulvei (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2006 m.);
- Lietuvos tūkstantmečio koplytstulpis (skulpt. Vytautas Ruzgaila, kalvis Sigitas Galdikas, 2009 m.).
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Nasrėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Nasrėnai loadmap.net
- ↑ Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. - Vilnius: Mintis, 1999. - P. 51–54
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 165
- ↑ Janina Zvonkuvienė. Jubiliejų švenčia... bulvės. - Klaipėda - 2006, rugsėjo 9
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 78
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119 (Nasvėnų km.)
- ↑ Ūkininko patarėjas - 1940, balandžio 18 - P. 6
- ↑ Kretingos rajono Nasrėnų žemės ūkio bendrovė: Scorisk Kretingos rajono Nasrėnų ŽŪB: Įmonės infomacija. – CR.LT
- ↑ Viktorija Vaškytė. Iš pieno kvotų neturinčiųjų pienas nesuperkamas. - Pajūrio naujienos - 2006, liepos 21
- ↑ Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas. - Nasrėnai.lt
- ↑ Janina Zvonkuvienė. Prieglauda Valančiaus tėviškėje. - Klaipėda - 2005, rugsėjo 23
- ↑ Irena Šeškevičienė. M. Valančius šiandien – kiekvienam aktualus savaip. - Pajūrio naujienos - 2011, gegužės 17
- ↑ Salantų regioninis parkas: Natura 2000
- Nasrėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 403 psl.
- Nasrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 79 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Nasrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 181 psl.
- Nasrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
- Nasrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 332 psl.
- Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus
- Apie Nasrėnus
- Nasrėnai, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
- Kultūros vertybių registras: Sodyba
- Irena Šeškevičienė. Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų. - Pajūrio naujienos - 2007, balandžio 20
- Bronius Vertelka. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. - XX amžius - 2007, gruodžio 19, Nr. 94
- Diana Jomantaitė. Nasrėnai kvepėjo bulviniais blynais. - Pajūrio naujienos - 2008, rugsėjo 9