Nasrėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Nasrėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas 2011.JPG
Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas

Nasrėnai
Koordinatės:55°59′20″N 21°31′08″E / 55.989°N 21.519°E / 55.989; 21.519 (Nasrėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų: 97 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nasrė́nai
Kilmininkas: Nasrė́nų
Naudininkas: Nasrė́nams
Galininkas: Nasrė́nus
Įnagininkas: Nasrė́nais
Vietininkas: Nasrė́nuose
Commons-logo.svg Vikiteka: NasrėnaiVikiteka

Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai. Seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Nasrėnų koplyčia
Legenda pomnik.svg Lietuvos tūkstantmečio paminklas – koplytstulpis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, įkurtas 1969 m.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Peno supirkimo punktas



Geografija

Lietuvos vardo 1000-mečio koplytstulpis

Įsikūręs tarp dviejų upių esančioje aukštumoje ir jos vakarinėje papėdėje. Rytiniu pakraščiu teka Minijos intakas Salantas, vakariniu – Salanto intakas Kūlupis. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Šalynas Klausgalvai Skaudaliai – 3 km
Kalnalis – 3 km
Blank-50px.png
Tinteliai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vaizdas:RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KŪLUPĖNAI – 4 km Kūlsodis


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Nasrėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Nasrėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Skulptūrinė kompozicija-paminklas „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“

Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. 2-ojoje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio KretingaSalantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.

XVI–XVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.

XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1762 m. – 20, 1788 ir 18211824 m. – 29,[4] o 1846 m. – 17 dūmų.[5] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIIIXIX a. pradžioje – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.

1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.[6]

Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.[7]

1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.[8] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.[9] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.

Nasrėnų senelių globos namai

19471992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, Nasrėnų biblioteka, 19401977 m. – Nasrėnų pradinė mokykla, 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.[10] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.[11]

1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.[12] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,[13]

Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.[14] Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1511 m. – XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija
18611880? m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880?–1915? m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Nasrėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
19541959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Nasrėnų seniūnaitijos centras, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas Носры. Vėliau rašomas: Ностраны, Настраны, Nastrany, Nastrėnai, Nasrėnai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
506 522 170 160 154 154 133
1979 m.sur. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
140 120 133 112 124 97 -

Žymūs žmonės

Gimė
Gyvena
  • Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas,
  • Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.

Gamtos paveldas

Kultūros paveldas

Monumentalus kryžius vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyne
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės klėtis

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+13158-321=12837 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+105-199=-94 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+74-0=74 wiki spaudos ženklai).