Naudotojas:Daiva Grigelytė

    Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Gimiau ir užaugau Vilniuje. Esu mokslininko ir ekskursijų vadovės, vienos pirmųjų gidžių Vilniuje, tremtinės, vaikas. Turiu brolį Gediminą. Priklausau hipiams ir visą savo sąmoningą gyvenimą laikiausi antisovietinės pozicijos. Mokiausi S. Nėries vid. mokykloje nuo 7 iki 16 metų. Šetadieniais eidavome į mokyklą, pamokos prasidėdavo pusę devynių. Vieną kartą mama buvo prikėlus mus su broliu pusę dviejų, manydama, kad yra dešimt po septynių. Tuo metu jau gyvenome Žirmūnų devynaukštyje, keturių kambarių (vienas pereinamas ir vienas galinis be durų) bute. Šalia gyveno ir rusų atsargos karininkas, kuris dėvėjo tamsius akinius, ir profesūra, ir inteligentai tremtiniai, ir tarakonai iš plačiosios Rusijėlės - kriminalinis elementas, ir vietinis proletariatas, be paliovos rūkantis Primą. 16 m. įstojau į Tallat kelpšos technikumo fortepijono klasę. Rekomendavo Dvariono mokyklos mokytojas Julius Andrejevas, žadėdamas man puikią pianistės karjerą. Deja, technikume mane sulaužė, vertė stoti į komjaunimą, dėstytoja Rita Sakalienė (buv. Vytauto Landsbergio žmona), pasakė kad "ir vaiką pagimdyti yra gerai" ir visiškai muzikės karjerai manęs nerengė. Ji turėjo kitų favoritų - J. Brūzgą, St. Aglinską, kurie vėliau tapo jos žentais, Audrį Grybauską. Su manim porą specialybei skirtų pamokų prapliurpdavo apie Alį (Aloyzą Sakalą), koks jis puikus jai padėjėjas. Po trečio kurso,išsiskyrus tėvams, patyriau nervinį išsekimą, o po depresijos priepuolio (sustojau gatvėje ir, aptemus sąmonei, negalėjau paeiti) buvau paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Po metų akademinių atostogų vos ne vos baigiau muzikos technikumą. Keliavau autostopu po buv. Sovietų Sąjungą. Buvau įstojusi į neakivaizdinį filologijos fakultetą, baigiau du su puse kurso ir nepajėgdama toliau mokytis dėl visiškai nepasiteisinusių lūkesčių apie lietuvių literatūros studijas, ir niekaip neįveikiamos komunistų partijos istorijos įskaitos (negalėjau jos skaityti), lioviausi studijuoti. Nepavykęs asmeninis ir visuomeninis gyvenimas sukėlė manyje didelę krizę, kuri tęsėsi iki 1988 m. Kažkas ėmė keistis aplink, galėjau išvykti pas draugę į Prancūziją, vėliau išvykau pusei metų stažuotės į Ameriką. Grįžus vėl nebuvau priimta, pripažinta, nors turėjau cheminės priklausomybės srities stažuotę, turėjau tuo metu daugiau žinių už Narkologinės ligoninės vyr. gydytoją E. Subatą. Vėl patyriau naikinantį kartėlį, kai esi Tėvynėje nepriimtinas, kai tavo žinios nereikalingos. Nors ir įsidarbinau AIDS centre, kuriam vadovavo komjaunuolis S. Čaplinskas, greitai - gimus pirmajai dukrai - buvau paprašyta nebegrįžti į darbą. Kol susilaukiau antrosios dukros, darbe laikiausi, vertėjavau, bet po to pritaikius psihologinį ir tarnybinį spaudimą, man teko iš darbo išeiti. Nuo 2003 m., palaidojus Mamytę, mano pečius užgulė visa Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo našta, kurią gali patirti vieniša motina. 2004 m. pirmą kartą išvykau į Angliją uždarbiauti slauge. 2007 m. pakartojau išykimą į Angliją. Iki 2016 m. vasaros verčiausi iš vertimų, kurie buvo vien technikiniai, man be galo tolimi. Vasarą vėl pakartojau išvažiavimą, buvau atleista anglų darbdavių po galvos traumos, nesumokėjus atlyginimo, ir tik po ilgų ir kankinnčių įrodinėjimų gavau savo uždarbį. Nuo 2017 m. sausio priimta dirbti draugės šimtamečiui senoliui pareigose, vykdydama šeimos narių savo gimdytojui prievolę. Darbai: piešiniai, dvi knygos (vertimai), daug eilėraščių, keli tapybos darbeliai, didesnis paauglio Kristaus krucifiksas ant sienos apmušalų, Keli straipsniai spaudoje apie savo kelionės Amerikoje įspūdžius Širšytės, Meškutės pravardėmis Keli apsakymai iš savęs ir keli apsakymais užduota tema Nespausdinti Keli straipsniai apie Rimą Buroką, jo garbei skirtų 5 vakarų organizavimas Viena pradėta rašyti knyga Trečia išversta knyga Parodos, tarp jų ir tos, kurių nebuvo