Naujoji Įpiltis
Naujoji Įpiltis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Darbėnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 77 (2021 m.) | |||||||||||||||
|
Naujoji Įpiltis – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, 2 km į pietryčius nuo Senosios Įpilties, prie Įpilties (Juodupio) upelio.
Istorija
Melioruojant pievas rastas akmeninio kirvio siaurėjančia pentimi fragmentas liudija, kad kaimo žemėse pirmieji gyventojai apsigyveno I tūkstm. prieš Kristų.
Kaimas įsikurtas XV – XVI a., suformuotas Valakų reformos metu, XVI a. antroje pusėje. 1738 m. jame gyveno 12, o 1846 m. – 34 šeimos. 1870 m. grafui Pliateriui priklausė 187 kaimo valstiečiai.
XVIII a. pabaigoje įpiltiškiai pasipriešino Palangos seniūnui Mirbachui. 1782 m. vasario mėn. naktį valstiečių minia apsupo eigulio Jazbučio namus, kuriuose po vilkų medžioklės nakvojo baronas Mirbachas. Naujosios Įpilties vaitas ir vaznys pažadinę seniūną ėmė jį koneveikti už tironiją. Užpykęs Mirbachas liepė šauliams sučiupti maištininkus, tačiau kieme buvęs vyrų būrys šoko veržtis į vidų, norėdamas susidoroti su seniūnu. Tik šauliams užrėmus duris ir pagrasinus šaudyti, minia paliko Mirbachą ramybėje.
1923 m. Naujojoje Įpiltyje buvo 73 sodybos ir 446 gyventojai. 1932 m. atidaryta pradžios mokykla, kuri 1950 m. pertvarkyta į septynmetę, o 1962 m. perkelta į Lendimų kaimą.
Tarpukariu aktyviai veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis, dalyvavęs konkursuose, mokęs vaikus ir jaunuolius ūkininkauti.
Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanai. Jie 1946 m. kaime nužudė Impilties apylinkės pirmininką V. Zonį.
Kultūros paveldas
Kaimo centrinės gatvės pakelę ir sodybas puošia keletas registrinių kryžių ir koplytėlių. Vakariniame kaimo pakraštyje ties Įpilties (Juodupio) ir Alkupio upelių santaka stūkso alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu. Jo viršūnėje stovi koplyčia, keletas koplytėlių ir kryžių, o šiaurės rytinėje papėdėje išliko senosios kaimo kapinės. Priešingame, kairiajame Įpilties (Juodupio) krante, slėnyje guli mitologinis akmuo, vadinamas Daubos kūliu.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
533 | 446 | 104 | 104 | 91 | ||
1986 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
90 | 86 | 84 | 84 | 77 | ||
|
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Naujoji Įpiltis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Naujoji Impiltis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 671 psl.
- ↑ Naujoji Įpiltis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 187 psl.
- ↑ Naujoji Įpiltis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Naujoji Įpiltis loadmap.net
- Įpiltis. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 293 psl.
- Julius Kanarskas, Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys (Kretinga), 1992.