Naujoji Kaledonija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nouvelle-Calédonie
Naujosios Kaledonijos vėliava Naujosios Kaledonijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Naujoji Kaledonija žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų kalba
Sostinė Numėja
Didžiausias miestas Numėja
Valstybės vadovai Nicolas Sarkozy Philippe Gomès
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
18 575 km² (154)
{{{vandens}}}
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
265 639 (-)
14.3 žm./km² (0)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui

- mlrd. - (-)
{{{BVPGyventojui}}} - (-)
Valiuta CFP frankas
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+10
UTC+11
Nepriklausomybė
autonomija

Valstybinis himnas Naujosios Kaledonijos himnas
ISO kodas NC
ISO3 kodas NCL
ISO skaitmeninis kodas 540
FIPS kodas NC
GeoName kodas 2139685
Interneto kodas .nc
Šalies tel. kodas 687
Commons-logo.svg Vikiteka: Naujoji KaledonijaVikiteka

Naujoji Kaledonija (pranc. Nouvelle-Calédonie) – salų grupė pietvakarių Ramiajame vandenyne, sui generis Prancūzijos užjūrio bendrija. Ji susideda iš pagrindinės salos (Grande Terre) ir grupės mažesnių salų, įskaitant Ištikimybės (Luajotė) salas. Salos užima apie 18 575 km², gyventojų – virš 230 000. Sostinė ir didžiausias miestas Numėja. Pagrindinė valiuta yra CFP frankas.

Naujoji Kaledonija nuspręs, ar tapti nepriklausoma valstybe, ar likti Prancūzijos dalimi referendumu po 2014 metų.

Turinys

Istorija

Melanezija-orn.png
Melanezijos istorija
Papuasai
Malajų-polineziečių migracijos
(Lapita kultūra)
Melanezijos megalitinės kultūros
Kolonijos:
Nyderlandų Naujoji Gvinėja, Vokietijos Naujoji Gvinėja, Papua, Britų kolonijos
Dabartiniai politiniai vienetai:
Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja
Pagrindinis straipsnis – Naujosios Kaledonijos istorija.

Vakarų Ramusis vandenynas (Melanezija) pirmą kartą buvo apgyvendintas prieš maždaug 50000 metų. Austroneziečiai atsikėlė į šias žemes vėliau. Skirtingų grupių žmonės, apsigyvenę Melanezijos salyne žinomi Lapita vardu. Jie atvyko į Naująją Kaledoniją ir Lojalumo salas apie 1500 pr. m. e. Lapita buvo gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, įtakoję didelę teritoriją aplink Ramųjį vandenyną.

Nuo maždaug XI a. po Kr. taip pat atvyko ir polineziečiai, kurie susimaišė su vietiniais gyventojais.

Europiečiai pirmą kartą atrado Naująją Kaledoniją ir Lojalumo salas XVIII a. Britų keliautojas Džeimsas Kukas pastebėjo Grande Terre 1774 m. ir pavadino salą Naująja Kaledonija. Pavadinimas kilo iš Škotijos aukštikalnių, į kurias buvo panašūs vietiniai kalnai. Kaledonija buvo populiari poetinėse ir patriotinėse škotų kūriniuose, terminologijoje (Dž. Kuko tėvas buvo škotas).

Naująja Kaledonija susidomėjo britų ir šiaurės amerikiečių banginių medžiotojai ir santalmedžio prekiautojai. Dėl šios priežasties išaugo įtampa, o apgavystės buvo įprastos. Europiečiai taip pat mainė alkoholį ir tabaką į būtiniausias sau prekes. Jie taip pat atnešė ir naujas ligas: raupus, tymus, dizenteriją, gripą, sifilį ir raupsus. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Pakilusi įtampa išaugo iki priešiškos ir 1849 m. Cutter įgula buvo nužudyta ir suvalgyta Poume klano. Kai santalmedžio prekyba sumažėjo, jis buvo pakeistas nauja prekybos forma. Buvo pavergiami žmonės iš Naujosios Kaledonijos, Lojalumo salų, Vanuatu, Papua ir Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salų darbui cukraus plantacijose Fidžyje ir Kvinslande. Prekyba žmonėmis sustojo XX amžiaus pradžioje.

Pirmieji katalikų ir protestantų misionieriai atvyko XIX a. Jie turėjo didelę reikšmę vietinėje kultūroje. Jie reikalavo, kad žmonės vilkėtų drabužius, taip pat išnaikino dauguma vietinių tradicijų ir įpročių.

Sala tapo prancūzų valda 1853 m., Napoleonui III bandant konkuruoti su britų kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Pasiremdami britų pavyzdžiu, tarp 1854 ir 1922 metų prancūzai nusiuntė 22 000 tūkstančius nuteistųjų į pataisos kolonijas, buvusias pietvakarių pakrantėje. Baigiantis šiai kalinimų erai, atvyko daug laisvų europiečių ir Azijos gyventojų. Vietinė Kanak populiacija dėl atneštų ligų ir apartheido stiliaus valdymo (Code de l'Indigénat), gerokai sumažėjo.

Pirmieji nepriklausomybės reikalavimai prasidėjo 1985 m., daugiausia agituojami Front de Libération Nationale Kanak Socialiste (FLNKS). Aukščiausias taškas buvo pasiektas, kai nepriklausomybės kovotojai, reikalaudami laisvės, paėmė 27 įkaitus. Po kilusios nepasitenkinimo bangos 1988 m. buvo suteiktos autonominės teisės, o 1998 m. jos praplėstos. Dabar egzistuoja atskiras kaledoniečiu identitetas, atskiri oficialūs simboliai, taip pat bus skelbiamas referendumas dėl nepriklausomybės kažkur apie 2014 metus. Nuo 1986 m. Naujoji Kaledonija įrašyta į Jungtinių Tautų nesavarankiškai valdomų teritorijų sąrašą.

Administracija

Nepriklausomybės judėjimo vėliava, oficialiai įteisinta 2010 m.
"Baie des Tortues" (Vėžlių įlanka) Pietų provincijoje

Kartu su Ramiojo vandenyno Prancūzijos Polinezijos teritorijomis bei Voliu ir Futūna, Naujoji Kaledonija yra Prancūzijos dalis. Jos oficialus statusas unikalus Prancūzijoje, ji stovi aukščiau už paprastą departamentą, bet dar nėra nepriklausoma valstybė. Kolonija ji buvo iki 1946, užjūrio teritorija nuo 1946 iki 1999.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Kaledonijos provincijos

Salynas yra suskirstytas į tris provincijas: Salų provincija (Province des Îles = Ištikimybės salos), Šiaurės provincija (Province Nord = šiaurinė dalis) ir Pietų provincija (Province Sud = pietinė dalis). Jos smulkiau padalytos į 33 komunas.

Be to, paraleliškai dar egzistuoja ir Kanak genčių teritorinis suskirstymas, kurie vadinami coutumières („tradicinės sferos“). Iš viso yra aštuoni tokie regionai.

Geografija

"Upi" įlanka Île des Pins saloje

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Kaledonijos geografija

Naujosios Kaledonijos koordinatės 21°30′S 165°30′E / 21.5°S 165.5°E / -21.5; 165.5. Ji išsidėsčiusi pietvakarių Ramiajame vandenyne, apie 1 200 km į rytus nuo Australijos ir 1 500 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Vanuatu, o rytuose su Fidžiu.

Naujoji Kaledonija susideda iš pagrindinės Grande Terre salos ir grupės mažesnių salų: Belepo salynas į šiaurę, Ištikimybės salos į rytus, Île des Pins į pietus, Česterfildo salos ir Belona rifai į vakarus nuo jos.

Klimatas tropinis. Krituliai sezoniniai, paprastai ateinantys kartu su pasatų vėjais iš rytų.

Demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1956 m. ir 2012 m.
1956 m. 1963 m. 1969 m. 1976 m. 1983 m.
68 480 86 519 100 579 133 233 145 368
1989 m.sur. 1996 m. 1998 m. 2004 m. 2012 m.
164 173 196 836 204 019 230 789 265 639

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: