Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla
Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla
Gyvenvietė: Naujoji Ūta
Adresas: Mokyklos g. 15
Įkurta: 1933 m.
Mokinių skaičius 81 (2013 m.)
Mokytojų skaičius 16 (2013 m.)
Mokyklos direktorė(-ius) Saulius Pūras

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Prienų rajono Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Prienų raj. Naujojoje Ūtoje, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 9019648. Steigėjas Prienų rajono savivaldybės taryba.

Mokykla įkurta 1933 m. 1965 m. pastatytas 6 klasių priestatas.

Mokyklą remia Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas.

Istorija

Pirmoji – pradinė mokykla atvėrė duris 1912 m. Mockapetrio sodyboje. Pirmoji mokytoja Žiugždaitė dirbo iki 1915 m., o nuo pastarųjų dirbo mokytojas Galinis. 19161919 m. mokino Petras Barangas. 1918 m. mokykla perkelta į Ūtos dvaro patalpas (dabar čia gyvena Jonas Račius). Tuo metu mokino mokytojas Vencius. 1919 m. mokykla perkelta pas Mockapetrį, 1921 m. – pas Antaną Ubartą (dabar gyvena Algis Žarnauskas). Mokytojais tuo metu dirbo Parulienė, po jos Kerdoka, o dar vėliau – 1928 m., mokyklą perkėlus pas Juozą Parulį, dirbo Pšeberauskienė.

1933 m. pastatytas specialiai mokyklai skirtas pastatas (dabartinė mokyklos medinė dalis). Dviejų komplektų mokykloje dirbo Virbickas (antrojo pavardė nežinoma). Nuo 1941 metų iki 1956 metų, baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, dirba Vytautas Mieliauskas.

1949 m. pradedama steigti septynmetė mokykla – direktorius Vytautas Mieliauskas. 1941–1949 m. mokinių skaičius 70-80; mokytojų – 1-3. Klasių ir mokinių skaičius kasmet didėjo. Gausiausiai mokykloje mokėsi 1951–1952 mokslo metais – 161 mokinys. 1961 m. mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. prie senosios medinės mokyklos pastatomas priestatas su šešiais kambariais-klasėmis.

Sportas

Iki 1958 m. jokie sportiniai užklasiniai užsiėmimai su moksleiviais ir kaimo jaunimu nevyko. Išimtimi galima laikyti 1957 m. mokyklos mergaičių tinklinio komandą dalyvavusią Prienų rajono varžybose ir užėmusią pirmąją vietą. Nuo 1958 m. mokykloje pradėjo dirbti fizinio lavinimo specialistas Vytautas Degutis, kuris į sportinį judėjimą įtraukė moksleivius ir kaimo jaunimą.

Naujosios Ūtos jaunimo tinklininkai, šaškininkai, lengvaatlečiai, virvės traukikai, svarsčių kilnotojai, šauliai, stalo teniso žaidėjai buvo nuolatiniais rajono varžybų dalyviais – čempionais arba prizininkais, taurių laimėtojais. Nuo jaunimo neatsilikdavo ir mokyklos sportininkai - šachmatininkai, šaškininkai, lengvaatlečiai, turistai, tinklininkai, šauliai, gimnastai, slidininkai, pavasario ir rudens krosų, estafečių Prienų miesto gatvėmis dalyviai metai iš metų tapdavo rajono prizininkais ar čempionais ir gindavo Prienų rajono garbę respublikinėse varžybose.

Mokyklos šaškininkai tapo Lietuvos respublikos čempionais ir vicečempionais kaimo mokyklų tarpe (atitinkamai) 1974, 1976 ir 1980 metais. Finalistais - 1975, 1977, o bėgikai 1982 metais. 1959 metais pradėtas ir įruoštas mažasis sportinis aikštynas: 100 m bėgimo takas, šuoliaduobė, krepšinio ir dvi tinklinio aikštelės, nestandartinis gimnastikos prietaisynas. 1981 m. įkurtas naujasis aikštynas: krepšinio ir dvi tinklinio aikštelės, kliūčių ruožas, gimnastikos prietaisynas.

Turizmas ir kraštotyra

Turistai pirmuosius savo žingsnius mokyklos pradėjo 1960 m. rudenį 2 dienų žygiu pėsčiomis Naujoji Ūta-Iglės ežeras-Pašlavančio piliakalnis-Naujoji Ūta ir 3 dienų žygiu dviračiais Naujoji Ūta-Igliauka-Mikališkio koplyčia-Žarstos kalvos-Šilavotas-Pašlavančio piliakalnis-Naujoji Ūta.

Žygiuose dalyvavo 6-7 klasių mokiniai vadovaujami turizmo ir kraštotyros būrelių vadovo Vytauto Degučio. Šių žygių metu prasidėjo ir mokyklos kraštotyrininkų veikla – renkami eksponatai mokyklos muziejui: buities reikmenys, senieji piniginiai banknotai, monetos, knygos, dokumentai ir kita muziejui reikalinga medžiaga. Žygių metu buvo užrašomi žmonių atsiminimai, pavardės ir pravardės, lietuvių liaudies žaidimai, skaičuotės ir kt. Mokslo metų gale tradiciškai būdavo organizuojamos turistinės dienos - kiekvienos klasės mokiniai su vadovais išeidavo atskirais maršrutais. Švęsti susirinkdavo numatytoje vietoje.

Medžiagos rinkimui turistų būrelis organizuodavo šeštadienines išvykas, turistinius žygius. Keletą metų vasaros atostogų metu buvo organizuotos mokyklos mokinių 10-15 dienų kraštotyrinės ekspedicijos skirtos kraštotyrinės medžiagos rinkimui. Surinkta kraštotyrinė medžiaga tekdavo vežti į rajonines parodas, rašytinę medžiagą perduoti į Vilnių saugojimui.

Muziejus plėtėsi - iš mokyklos klasės buvo perkeltas į mokyklos dirbtuvėles. (1973.06.18 buvo padarytas 922-sis įrašas muziejaus eksponatų knygoje, bylojantis, kad eksponatų skaičius perkopė 1000 egz.). 1973 m. Prienų rajono kraštotyros draugijos tarybos buvo nutarta Naujosios Ūtos mokyklos muziejų performuoti į Prienų rajono muziejų. Kolūkio statybininkai atremontavo buvusio pašto antrojo aukšto 4 kambarių patalpas, Kauno istorinis muziejus perdavė dalį savo senųjų vitrinų, buvo surinkti eksponatai iš Stakliškių midaus gamyklos, Prienų sklandytuvų gamyklos, siuvimo cechų Prienuose, Mačiūnų linų perdirbimo įmonės ir kt.

Likus 2-3 dienoms iki atidarymo, atvykusi patikrinti ekspozicijos turinį, Prienų rajono komunistų partijos sekretorė Angelė Bužinskienė „nustatė“, kad, nebūdamas komunistų partijos nariu, muziejaus vadovas negalės rašyti šios partijos istorijos ir todėl netikslinga atidaryti Naujoje Ūtoje muziejų. Muziejaus eksponatai buvo perkelti į Šilavoto vidurinę mokyklą. Neatsiradus entuziastui (tuo metu šis darbas buvo neapmokamas), po 2 metų eksponatų likučiai buvo perkelti į Prienų senelių namus. Kiek jų išliko ir papildė dabartinio - 1995 m. įkurto Prienų krašto muziejaus ekspozicijas ar fondus, nežinoma.

1975 m. mokyklos jaunieji kraštotyrininkai sėkmingai atstovavo Prienų rajoną respublikinėje kraštotyrininkų konferencijoje. Deja, to negalima pasakyti apie turistus. Būdami nuolatiniais Prienų rajono turistinių sąskrydžių laimėtojais (tai byloja saugomos dešimtys diplomų ir garbės raštų) jie suklupdavo tarprajoniniuose Kapsuko (dabartinės Marijampolės) ir Prienų rajoniniuose sąskrydžiuose – į pirmą vietą praleisdami Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos jaunuosius turistus.

Direktoriai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7493-105=7388 wiki spaudos ženklai).