Nemėžis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemėžis
   Nemezis COA.png   
Tatar Chapel in Nemezis.jpg
Totorių mečetė

Nemėžis
54°38′10″N 25°21′40″E / 54.636°N 25.361°E / 54.636; 25.361 (Nemėžis)Koordinatės:54°38′10″N 25°21′40″E / 54.636°N 25.361°E / 54.636; 25.361 (Nemėžis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija: Nemėžio seniūnija
Gyventojų: 2 498 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Nemė́žis
Kilmininkas: Nemė́žio
Naudininkas: Nemė́žiui
Galininkas: Nemė́žį
Įnagininkas: Nemė́žiu
Vietininkas: Nemė́žyje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: NemėžisVikiteka

Nemėžis – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie geležinkelio į pietryčius nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos. Į šiaurę nuo kelio  A3  VilniusMinskas  yra Nemėžio dalis, prijungta prie Vilniaus.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Senosiose kapinėse stovi totorių mečetė (pastatyta 1909 m.)
Legenda cmentarz.svg Kapinės
Havezate 0gr.gif Išlikęs Nemėžio dvaro pastatų ansamblis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Nemėžio biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-13034)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png VILNIUS – 8 km
Kuprioniškės – 3 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Daržininkai – 1 km
RUKAINIAI – 11 km
SKAIDIŠKĖS – 5 km
RUDAMINA – 9 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Nemėžis OpenLayers žemėlapyje
Nemėžis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Nemėžio pavadinimas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų. Čia jis 1397 m. apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. Spėjama, kad 1686 m. Nemėžio dvare pasirašyta Nemėžio sutartis, pagal kurią Abiejų Tautų Respublika ir Rusija įsipareigojo bendrai kovoti prieš Švediją.

1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašė savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai – Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip valsčius (pavietas). Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius.

1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. Jokūbas Jasinskis. Balandžio 23-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir puolė Vilnių. Sukilėlių tradicijos išliko. 1863 m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose. 1863 metų sukilime dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo Samuelis Ulanas.

Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. 1828 m. iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius, buvęs Kauno gubernijos maršalka. Manoma, kad apie 18401856 metus grafas pastatė vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus ir kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus.

Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.

1939 m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją.

2016 m. patvirtintas Nemėžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1503 m. Nemėžio valsčiaus centras  ?
1950 m. Rudaminos valsčius Vilniaus apskritis
19501995 m. Nemėžio apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Nemėžio seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė


Prieš karą gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės – Nemežė.

Nemėžio totoriai ir mečetė

Nemėžis – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol, jų bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška.

Kadangi Nemėžyje jau nuo seno gyveno totoriai (nuo 1397 m.), tad nekeista, jog čia yra totorių kapinaitės bei jų maldos namai – mečetė. Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar 1684 m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, atskiros patalpos vyrams ir moterims. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu. Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susirenka vos keli žmonės. Daugiau jų suvažiuoja per tradicines musulmonų šventes. Į pamaldas atvažiuoja ir arabų. Pamaldoms Nemėžio mečetėje vadovauja Vilniuje gyvenantis imamas, jis dirba ir Keturiasdešimties Totorių kaime. Nemėžyje gyvena tik imamo pavaduotojas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 mečetės, iš kurių dvi yra Vilniaus rajone: Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime.

Kapinės

Nemėžio kapinėse turtingesnių žmonių (žemvaldžių) kapai aptverti medinių ar geležinių statinių tvora. Antkapių forma priklauso nuo mirusiojo giminės turtingumo. Ant vargšų kapų paprastai statomi netašyti lauko akmenys be užrašų, turtingesniųjų kapus ženklina tie patys akmenys su užrašais, turtingųjų – gludinti antkapiai su puošniomis epitafijomis. Beje, totorių kapinėse ant antkapių negalima kalti mirusiųjų portretų.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[3] 1965 m.[6] 1980 m.[7] 1986 m.[8] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
180 939 1 230 2 092 2 601 2 498 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Nemėžis buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią – filomatų ir filaretų susitikimų vieta. Tarp jų buvo Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, Onufrijus Petraškevičius, Jonas Čečiotas ir kt.

1823–1832 m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J. Sniadeckis, botanikas St. Judzilas ir garsus architektas K. Podčašinskis ir kt.

Šaltiniai

  1. Nemėžis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Нѣмежъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 573 psl. (rus.)
  4. Nemėžis maps.vlasenko.net
  5. Nemėžis loadmap.net
  6. Nemėžis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 678 psl.
  7. Nemėžis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 138 psl.
  8. Nemėžis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 194 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: