Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Nemenčinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemenčinė
   Nemencine COA.jpg   
Nimiancine.jpg
Bažnyčios gatvė Nemenčinėje

Nemenčinė
54°50′38″N 25°28′08″E / 54.844°N 25.469°E / 54.844; 25.469 (Nemenčinė)Koordinatės: 54°50′38″N 25°28′08″E / 54.844°N 25.469°E / 54.844; 25.469 (Nemenčinė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija: Nemenčinės miesto seniūnija
Gyventojų: 5 054 (2011 m.)
Plotas: 4,78 km²
Tankumas (2011): 1 057 žm./km²
Altitudė: 122 m
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Nemenčìnė
Kilmininkas: Nemenčìnės
Naudininkas: Nemenčìnei
Galininkas: Nemenčìnę
Įnagininkas: Nemenčinè
Vietininkas: Nemenčìnėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-15019
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[2]

Commons-logo.svg Vikiteka: NemenčinėVikiteka

Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Nemenčinės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1855 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg 2 gimnazijos:
Japanese Map symbol (Library).svg Nemenčinės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png paštas
pabėgėlių iš užsienio stovykla
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Nemenčinė center.jpg

Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²).


WikiMapia žemėlapis

Nemenčinė WikiMapia žemėlapyje[3]

Topografinis žemėlapis

Nemenčinė topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Nemenčinė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)

Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 metų. 1387 m. čia pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.

1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją.

Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 19201939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.

1955 m. spalio 10 d. Nemenčinės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).

2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1422 m. Nemenčinės valsčiaus centras
1554 m.
nuo 1766 m. Nemenčinės seniūnija
19201925 m.  ?  ?  ? Antroji Lenkijos Respublika
19251939 m. Nemenčinės valsčiaus centras Vilniaus-Trakų apskritis
19391950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m.  ? Nemenčinės rajono centras Vilniaus sritis
19531955 m.  ?
19551962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621994 m. rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras Vilniaus rajonas
1994 Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį.[6] Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[1] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1976 m.[8][9]
420 2 081 3 139 3 700
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
4 075 5 612 5 892 5 054
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kolektyvai

  • Šokiu kolektyvas "Jutrzenka"
  • Nemenčinės pūčiamųjų instr. orkestras
  • Nemenčinės lauko kapela
  • Šokiu kolektyvas "Dalina"
  • Bažnyčios choras
  • Teatras

Sportas

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Неменчинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl. (rus.)
  2. Nemenčinė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  3. Nemenčinė wikimapia.org
  4. Nemenčinė maps.vlasenko.net
  5. Nemenčinė loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 137–138 psl.
  7. Nemenčinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 677 psl.
  8. Nemenčinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 137 psl.
  9. Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 193 psl.
  • Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 182 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: