Nemenčinė
Nemenčinė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Bažnyčios gatvė Nemenčinėje | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Nemenčinės miesto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 4 831 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-15019 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | NemenčinėVikiteka |
Nemenčinė – miestas Vilniaus rajono savivaldybėje, 18 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Nemenčinės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vaizdas:Eglise icone.svg Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1855 m. |
Nemenčinės piliakalnis |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
2 gimnazijos: |
Nemenčinės biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas |
Pabėgėlių iš užsienio stovykla |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Vilniaus krašto etnografijos muziejus, įkurtas 2000 m. |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas įsikūręs abipus Neries (didžioji miesto dalis – dešiniajame krante), ties Nemenčios žiotimis. Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²).
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Nemenčinė TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 m. Pirmąją Nemenčinės bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, 1387 m. įsteigė Ldk Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. 1611 m. leista įrengti keltą. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.
1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją. 1905 m. pastatyta Nemenčinės cerkvė, 1908 m. veikė 3 sinagogos.
Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai. II pasaulinio karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.
1950 m. pradėta tipinių daugiabučių namų statyba. 1955 m. spalio 10 d. Nemenčinės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna). Nuo 1971 m. buvo numatyta Nemenčinę plėsti kaip vieną Vilniaus poilsio zonos centrų, todėl pramonė čia nebeplėtota.
2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1422 m. | Nemenčinės valsčiaus centras | ||
1554 m. | |||
nuo 1766 m. | Nemenčinės seniūnija | ||
1913?–1922 m. | Nemenčinės valsčiaus centras | Vilniaus apskritis | |
1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
1939–1950 m. | Vilniaus apskritis | ||
1950–1953 m. | ? | Nemenčinės rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1955 m. | ? | ||
1955–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras | Vilniaus rajonas | |
1995– | Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį.[5] Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | |||||||
1833 m. | 1867 m. | 1931 m.[6] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
167 | 420 | 1 482 | 2 081 | 3 139 | 3 700 | ||
1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
4 075 | 5 612 | 5 892 | 5 054 | 4 831 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Anatolijus Šenderovas (1945-)
Sportas
- Transmitto-IVECO Nemenčinė (futbolas)
Miestų partnerystė
Šaltiniai
- ↑ Nemenčinė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Неменчинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl. (rus.)
- ↑ Nemenčinė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Nemenčinė loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 137–138 psl.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- Nemenčinė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 415 psl.
- Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 193 psl.
- Nemenčinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 137 psl.
- Nemenčinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 667 psl.
- Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 182 psl.
|