Nepalas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
संघीय लोकतान्त्रिक गणतन्त्र नेपाल
Sanghiya Loktāntrik Ganatantra Nepāl
Flag of Nepal.svg Coat of arms of Nepal.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Nepalas žemėlapyje
Valstybinė kalba nepalų
Sostinė Katmandu
Didžiausias miestas Katmandu
Valstybės vadovai Ramas Baranas Yadavas Parmanandas Dža Baburam Bhattarai
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
147 181147,181 km²
14,718,100 ha
56,826.584 mi²
km² (91)
2,8 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
29 163 134 (40)
198.14198.14 žm./km²
1.981 žm./ha
513.183 žm./mi²
žm./km² (39)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
42,84 mlrd. $ (86)
1500 $ (162)
Valiuta Nepalo rupija (NPR)
Laiko juosta UTC+5:45
Nepriklausomybė
Data
Suvienijimas
1768 m.
Valstybinis himnas Nepalo himnas
ISO kodas NP
ISO3 kodas NPL
ISO skaitmeninis kodas 524
FIPS kodas NP
GeoName kodas 1282988
Interneto kodas .np
Šalies tel. kodas 977
Commons-logo.svg Vikiteka: NepalasVikiteka

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Ribojasi su Kinija (Tibetu) ir Indija.

Nepalas yra multikultūrinė, multikalbinė ir religinga šalis. Nors Nepalas ir gana nedidelė šalis, tačiau ji turi skirtingą peizažą, nuo drėgnų terajų lygumų pietuose į kalnuotus Himalajus šiaurėje, kas sudaro pagrindinį jo turistinį maršrutą. Hinduizmas - vyraujanti religija, bet šalis taip pat turi stiprią budistų tradiciją (Lumbini, Budos Siddhartha Gautama gimimo vieta, yra terajuose, vienoje iš trijų Nepalo geografinių sričių).

Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba yra nepaliečių kalba, ir valstybinė valiuta yra Nepalo Rupija (NPR). Nepalo vėliava yra vienintelė valstybės vėliava pasaulyje, kuris yra ne keturkampio formos. Mėlyna siena ant Nepalo vėliavos reiškia taiką. Raudona spalva vėliavoje reiškia pergalę kare ar drąsą, bei tai rododendro - nacionalinės Nepalo gėlės - spalva. O išlenktas Mėnulis ant vėliavos yra taikios ir ramios Nepaliečių gamtos simbolis, saulė atstovauja Nepalo karių agresyvumą.

Istoriškai Nepalas turėjo daug mažų karalysčių, o šiuolaikinė valstybė buvo suformuota šacho Prithvi Narayan, kuris suvienijo Nepalą 1768 m. gruodžio 21 d. Iki 2006 m. Nepalas buvo karalystė. Šiuo metu tai federalinė demokratinė respublika. Šios šalies neilgas istorinis kelias apėmė kovas dėl demokratinės vyriausybės su tiesioginės monarchijos periodais. Nuo 1996 iki 2006 m. Nepalas kentėjo nuo Pilietinio karo tarp vyriausybinių pajėgų ir Nepalo Komunistų partijos (Maoistai) partizanų. 2007 m. gruodžio 28 d., Laikinasis Parlamentas paskelbė, kad Nepalas tampa federalinė demokratinė respublika. Pirmas Steigiamojo susirinkimo susitikimas oficialiai įgyvendino tą pareiškimą 2008 m. gegužės 28 d.

Turinys

Pietų Azijos subregionas. Etimologija

Nepalas - kultūrinis-istorinis Pietų Azijos subregionas, kuris dėl istorinių aplinkybių liko nepriklausomas ir neprijungtas prie Indijos. Jo pavadinimas kildinamas iš nevarų kalbos (bhasa Nepal), mat seniau Nepa buvo vadinamas slėnis, kuriame buvo sostinė Katmandu. Vėliau šis pavadinimas prigijo visai šaliai.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Nepalo istorija

Nepalo istorija yra neatskiriama nuo visos Pietų Azijos istorijos. I tūkst. pr. m. e. viduryje, mahadžanapadų laikais, Pietinė Nepalo dalis buvo valdoma keleto skirtingų karalysčių, kurių svarbiausia buvo Šakja, spėjama Budos gimtinė. Miestas, kur gimė Buda, yra prie pat dabartinės Indijos ir Nepalo sienos. Dėl to yra išlikę įrašai, kad Indijos karalius Ašoka lankėsi šiose vietose III a. pr. m. e.

Kalnuotos (šiaurinės) Nepalo sritys tuo metu buvo valdomos pusiau legendinės Kiratų dinastijos, duomenys apie kurią yra labai prieštaringi. Jų valdymo laikas yra laikomas 800 m. pr. m. e. - 300 m.

Apie III a. Nepale prasidėjo nauja, - Ličhavų dinastija, kurios protėviai buvo indoarijai iš vakarų. Bėgdami nuo Maurjų imperijos grėsmės, jie apsigyveno Nepale ir vėliau tapo jo valdovais. Žymiausias Ličhavų valdovas buvo Manadeva, kurio laikais suklestėjo šalies kultūra, menas, ekonomika.

Nuo 896 m. į valdžią atėjo nauja giminė, iki tol vaidinusi svarbų vaidmenį Nepalo karalystėje. Tai buvo nevarų kilmės Thakuri dinastija. Ji valdė iki pat XII a. Tuo metu šalies sostine tapo Katmandu. XI a. šalis patyrė tuometinių imperijų agresiją ir buvo labai nusiaubta.

Nuo XIII a. įsigalėjo nevarų Malų dinastija. Jos metu šalis suskilo į daugybę smulkių feodalinių valdų, iš kurių svarbiausios buvo trys karalystės Katmandu slėnyje - Katmandu, Bhadgaonas ir Patanas.

Nepalas-orn.PNG
Nepalo istorija
Kiratų dinastija
Ličhavų dinastija
Thakuri dinastija
Malų dinastija
Bhadgaonas, Patanas, Katmandu
Nepalo Karalystė:
Šachų dinastija > Rana dinastija
Nepalo Federacinė Demokratinė Resp.
Istorinės D. Nepalo karalystės
Garhvalis, Kumaonas, Baisi radžja, Čaubisi radžja, Makvanpuras, Čaudandis, Limbuvanas

XVIII a. vienos iš mažų karalysčių, - Gurkhos, - valdovas, Prithivis Narajanas suvienijo visą šalį, 1768 m. sukurdamas dabartinį Nepalą. Jo pradėta dinastija vadinta Šachų dinastija, nes jos valdovai tituluodavosi šachais. Narajano laikais Nepalas agresyviai veržėsi į Indiją, Tibetą. Taip buvo sukurtas Didysis Nepalas, kuris valdė dar ir Sikimą bei dab. Utarakhandą.

Pralaimėjęs Anglų-Nepalo karą, 1816 m. Nepalas Sugauli sutartimi neteko daugybės teritorijų, kurios nuo tada priklauso Indijai. Už šias teritorijas Nepalas įgijo autonomiją, kuri nulėmė tai, kad jis atskirai nuo Indijos išsikovojo nepriklausomybę.

1846 m. Nepale įvykus perversmui, į valdžią atėjo Rana giminė, kurie nustūmė karalius į antrą planą ir šalį valdė kaip Ministrų pirmininkų dinastija. Šalis tuo metu buvo pavaldi britams. Tuo metu Nepalas pradėjo draugiškus santykius su Britanija, padėdamas jiems malšinti sukilimus Britų Indijoje.

1923 m. Nepalui buvo suteikta nepriklausomybė, pradėtos demokratinės reformos.

1996 m. įsikišus maoistams, Nepale prasidėjo pilietinis karas, baigęsis 2006 metais, tačiau jo pasekmės jaučiamos iki šiol. 2007 m. gruodį Nepale prasidėjo oficialus perėjimas į parlamentinę demokratiją, monarchija liovėsi egzistavusi.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Nepalo politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindiniai straipsniai: Nepalo zonos, Nepalo rajonai, Nepalo regionai

Nepalas yra suskirstytas į 14 zonų (अञ्चल ančal), kurios dalinamos į 75 rajonus (जिल्ला, džila). Pastaruoju metu zonos grupuojamos į 5 vystymo regionus (विकास क्षेत्र).

Nepalo zonos:

  1. Bagmati
  2. Bheri
  3. Dhavalagiri
  4. Gandako
  5. Džanakpuro
  6. Karnali
  7. Koši
  1. Lumbini
  2. Mahakali
  3. Meči
  4. Narajani
  5. Rapti
  6. Sagarmathos
  7. Seti
Nepal-divisions-numbered.png

Geografija

Nepalo topografija
Nepalo upės ir miestai

Pagrindinis straipsnis: Nepalo geografija

Nepalo ilgis – 650 km, plotis – 200 km, plotas – 147,181 km².

Nepalas – kalnų valstybė. Jis visas patenka į Himalajų ekosistemą, todėl jo geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Kaip ir kitas Himalajų teritorijas (Butaną, Sikimą, Utarakhandą), jį sudaro trys iš šiaurės į pietus išsidėstę pagrindiniai gamtiniai regionai, skirtingi savo klimatu, gamta ir gyvenimo sąlygomis.

Šiauriausia Nepalo gamtinė juosta (Parbat) sutampa su Aukštųjų Himalajų kalnagūbriu, kurių aukštis kai kur siekia virš 7 km. Šioje juostoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas (8,848). Aukštikalnių klimatas ypač atšiaurus, čia laikosi amžinas įšalas, ledynai. Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos trys iš penkių Nepalo klimato juostos: šaltoji (2400 m. – 3600 m.), subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.). Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m. dar yra gyvenama. Himalajuose yra įsiterpę dalinai tinkami žemdirbystei aukštumų slėniai, tarp kurių svarbiausi Humla, Džumla, Manangas, Khumbu, Tamuras, Arunas, Dolpo, Mustangas (pastarieji du geografiškai jau priklauso Transhimalajinei zonai, t. y. Tibeto plynaukštei).

Didžiąją dalį Nepalo sudaro taip vadinamos "vidurio kalvos" (Pahar), sutampančios su Mahabharatos kalnagūbriu. Tai - tankiausiai gyvenama krašto dalis, apaugusi miškais. Klimato požiūriu - tai vidutinė klimato juosta (aukštis 1200 m. – 2400 m.). Šiai gamtinei zonai būdingi penki metų laikai: vasara, musonų, ruduo, žiema ir pavasaris.

Vidurio kalvų regioną išraižę upės, didžiausios jų prasidedančios Aukštuosiuose Himalajuose ir tekančios į pietus. Didžiosios Nepalo upės pasiekia Indiją, dauguma jų įteka į Gangą. Iš vakarų į rytus yra šios didžiosios upės. Sarda (vietinis pavadinimas Mahakali) sudaro Nepalo vakarinę sieną su Indija. Gogra (vietinis pavadinimas Karnali) išteka netoli šventojo Kailašo kalno ir Indijos teritorijoje susijungia su Sarda. Gandakas (vietinis pavadinimas Narajani) susidaro susijungus septynioms Himalajų upėms. Kosis irgi susidaro susijungus septynioms upėms, dėl to dar vadinamas Sapta Koši.

Be keturių didžiųjų upių baseinų yra ir taip vadinamos antrosios kategorijos upės, prasidedančios Mahabharatos kalnagūbryje, pvz., Raptis. Nė viena Nepalo upė nėra pastoviai laivuojama. Upių dėka vidurinių kalvų regione susidarę derlingi kalvų apsupti slėniai, kuriuose tankiai gyvenama, įmanoma žemdirbystė. Svarbiausi Nepalo slėniai (Katmandu, Pokhara ir daugybė kitų.

Pietuose himalajus apjuosia Šivaliko kalnagūbris, nesiekiantis 1500 m aukščio. Keliose vietose tarp jo ir Mahabharatos kalnagūbrio susidaro siauri ir ilgi slėniai: vadinamieji vidiniai terajai: Džogbudha (Dadeldhura rajonas), Surkhetas (Surkheto rajonas), Dangas, Deukhuris (Dang Deokhuri rajonas), Čitvanas - (Čitvano rajonas), Kamala (Udyapur rajonas), Marin Khola (Sindhuli rajonas). Piečiau Šivaliko pereinama į tropiniu klimatu pasižyminčią terajų gamtinę zoną, kuriai būdingas (sub-)tropinis klimatas. Ilgą laiką tai buvo svarbi buferinė zona tarp Himalajų ir Indijos, tankiai apaugusi džiunglėmis, kur grėsė maliarija. Pastaruoju metu čia, iškertant džiungles padaromi derlingi žemių plotai, ir regionas apgyvendinamas kalnų gyventojų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nepalo ekonomika

Nepalas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių Pasaulio valstybių. Apie pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 38 % BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje, 41 % – paslaugų sektoriuje ir 21 % pramonės sektoriuje. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Ryžiai yra pagrindinis žemės ūkio produktas, taip pat auginami ankštiniai augalai, kviečiai, miežiai, aliejinių augalų sėklos. Daug medicininių žolelių auginama Himalajų kalnų papėdėse.

Nepale gaminami kilimai, tekstilė, batai, cigaretės, cementas, plytos. Yra daug malūnų, kuriuose malami ryžiai, džiutas. Medienos ir metalo dirbiniai taip pat svarbūs šaliai. Nepalo kalvose randama daug žėručio, mažiau ochros, vario, lignito, kobalto.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Nepalo gyventojai

2005 m. liepą Nepale gyveno 27,676,547 gyventojai. 39 % yra 14 metų ir jaunesni, 57,3 % – tarp 15 ir 64 metų amžiaus ir 3,7 % žmonių yra 65 ar vyresni. Vidutinis amžius – 20,07 metų (vyrų – 19,91, moterų – 20,24 metų). 1000 moterų tenka 1060 vyrų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 59,8 metai (vyrų – 60,9, moterų – 59,5 metai).

Pagal 2001 m. gyventojų surašymą induistai sudaro 80,6 % gyventojų. Budistai sudaro 10,7 %, musulmonai 4,2 %, kitų religijų atstovai 4,5 %.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1991 m. 2001 m.sur. 2006 m. 2012 m.
15 022 839 18 462 081 23 151 423 25 886 736 29 163 134

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Nepalo kultūra

Kita informacija

Šaltiniai





Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.