Neurohumoralinė reguliacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Neurohumoralinė reguliacija (neuron ir lot. humor – skystis) – bendra nervų sistemos ir biologiškai aktyvių kraujyje, limfoje ir audinių skystyje esančių medžiagų, tokių kaip hormonai, kai kurie medžiagų apykaitos produktai, veikla, lemianti fiziologinių organizmo procesų darną ir koordinuotumą. Palaiko homeostazę, organų ir jų sistemų aktyvumą, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos.

Gyvūnų evoliucijoje humoralinė reguliacija atsirado anksčiau nei nervinė reguliacija. Šioji tobulėjo, darėsi vis savarankiškesnė; ji greitesnė ir tikslesnė už humoralinę reguliaciją. Abi reguliacijos sistemos diferencijuodamos kartu ir integravosi – jungėsi į vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Šių dviejų sistemų darnią veiklą reguliuoja pailgųjų smegenų, hipotaliamo ir limbinės sistemos centrai. Šiose nervų sistemos dalyse esama biologiškai aktyvioms medžiagoms jautrių chemoreceptorių.

Nervų sistema veikia medžiagų apykaitą ir vidaus sekrecijos liaukų veiklą, o informaciją apie reguliuojamų organų funkcinę būklę gauna grįžtamaisiais ryšiais. Pavyzdžiui, streso būsenoje smegenų žievėje atsiradęs jaudinimas perduodamas į hipotaliamą, kur yra aukščiausieji neurohumoralinės reguliacijos centrai. Hipotaliame pasigaminęs noradrenalinas, veikdamas adrenerginius nervinius tinklinio darinio elementus, padeda atsirasti jaudinimui simpatinėje nervų sistemoje. Impulsai, sklindantys simpatiniais nervais, suintensyvina adrenalino gamybą antinksčių šerdinėje dalyje. Į kraują, o su juo į hipotaliamą patekęs adrenalinas, sukelia jaudinimą adrenerginiuose nerviniuose elementuose. Tai lemia vadinamojo atpalaiduojančiojo faktoriaus išsiskyrimą. Dėl šio faktoriaus poveikio hipofizėje sintetinamas adrenokortikotropinis hormonas, be kurio antinksčių žievėje nesigamintų hormonai kortikosteroidai. Jie sukelia nervinių ir humoralinių reakcijų grandinę, taip padėdami organizmui prisitaikyti prie stresą sukeliančių veiksnių.[1]

Šaltiniai

  1. Neurohumoralinė reguliacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 173 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2619-0=2619 wiki spaudos ženklai).