Neurolingvistinis programavimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Neurolingvistinis programavimas (NLP) yra maždaug 1970 metais pasiūlytas požiūris į bendravimą, asmenybės vystymąsi bei psichoterapiją. Šis požiūris teigia jog yra ryšys tarp neurologinių procesų, kalbos ir elgesio algoritmų, ir kad šio ryšio supratimas gali padėti žmogui pasiekti jam reikalingus gyvenimo tikslus.[1][2]. Neurolingvistinis programavimas nėra pakankamai pagrįstas mokslo kriterijus atitinkančiais įrodymais[3].

NLP tikslas yra sukurti kuo daugiau komunikacijų, elgesio strategijų (schemų) padedant išlaisvinti žmones nuo riboto mąstymo, fobijų arba depresijų. NLP 1973 m. sukurė JAV psichologas Richard Bandler su lingvistikos profesoriumi John Grinder, jiems abiem NLP kurti padejo mokslininkas Gregory Bateson. NLP kūrėjai, pasitelkę garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, teigė, kad kiekvienas elgesys, kiekviena būsena turi struktūrą. Jos galima išmokti, ją galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP išpopuliarėjo pasaulyje todėl, kad leidžia išmokti daryti įtaką ir sau, ir kitiems. Greitai ir veiksmingai, nes pokyčiai, kurie mums svarbiausi, nebūtinai turi būti išoriniai - tereikia pakeisti suvokimą.

Turinys

NLP hipnozė

NLP hipnozę labiausiai ištobulino Milton Erickson, Amerikos psichiatras. Jis niekada nevertindavo savo pacientų - teigiami jie ar neigiami, bet leisdavo jiems patiems pasirinkti geresnio elgesio alternatyvą. Dar daugiau - jo hipnozės esmė ir yra ta, kad nuolat kalbėdamas abstrakčiai, dviprasmybėmis, terapeutas leidžia pacientui pačiam pasirinkti prasmes, kurios jam labiausiai priimtinos.

NLP pritaikymo sritys

NLP metodika potencialiai gali būti taikoma įvairiose srityse:

  • versle (efektyvi vadyba ir pardavimai, kūrybingi darbuotojai, veiksminga vidinė komunikacija, problemų ir konfliktų sprendimas, derybos, darbuotojų motyvacija ir lavinimas);
  • politikoje (įtaka žmonėms, derybos, oratorystė, politinių programų rengimas);
  • karyboje (karių motyvacija ir rengimas, streso kontrolė, mokymo programos, elgesio modeliavimas) ir žvalgyboje;
  • sporte (psichologinis pasirengimas, ypač individualiose šakose - golfe, tenise).

NLP, kaip hipnotinės kalbos, metodai ypač aktyviai taikomi, kai reikia daryti įtaką pavieniams žmonėms arba didelėms grupėms, taip pat, kai būtina įgyti pasitikėjimą. Šie metodai taip pat praverčia mokslo ir švietimo srityje, psichoterapijoje, komunikacijoje, reklamoje, viešuosiuose ryšiuose.

Steve'as Bavisteris ir Amanda Vickers, NLP treneriai iš Didžiosios Britanijos, tikina, kad NLP įgalina:

  • suvokti, ko iš tikrųjų norite gyvenime ir kaip tai pasiekti;
  • sukurti gilesnius ir stipresnius ryšius su aplinkiniais;
  • gerokai padidina pasitikėjimą savimi ir leis Jums matyti save daug šviesiau;
  • leidžia kur kas lengviau bendrauti ir susidraugauti su kitais žmonėmis;
  • išties vairuoti savo gyvenimą, o ne būti keleiviui;
  • kalbėti ir komunikuoti daug įtaigiau ir efektyviau;
  • pasiekti optimalius rezultatus dažniau ir nuosekliau;
  • pakeisti stabdančias nuostatas apie save ir pasaulį;
  • išlaisvinti kūrybiškumą;
  • rinktis, kaip galvoti, kaip jaustis, kaip reaguoti ir kaip veikti;
  • pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus.

Dabartinis pripažinimas mokslo bendruomenėje

Neurolingvistinis programavimas šiuo metu neretai laikomas pseudomokslu ir net naudojamas kaip pseudomokslo pavyzdys universitetų programose.[4][5][6]. Ši disciplina taip pat įtraukta į ekspertų kuruojamus diskredituotų mokslų sąrašus.[7].

Šaltiniai

  1. Tosey, P. & Mathison, J., (2006) "Introducing Neuro-Linguistic Programming Centre for Management Learning & Development, School of Management, University of Surrey.
  2. Dilts, R., Grinder, J., Delozier, J., and Bandler, R. (1980). Neuro-Linguistic Programming: Volume I: The Study of the Structure of Subjective Experience. Cupertino, CA: Meta Publications.
  3. Drenth P J D:. „Prometheus chained: Social and ethical constraints on psychology.“. European Psychologist, 4 (4), 233–239 (1999). 
  4. Lum.C (2001). Scientific Thinking in Speech and Language Therapy. Psychology Press, 16.
  5. Lilienfeld.S, Mohr.J., Morier.D... „The Teaching of Courses in the Science and Pseudoscience of Psychology: Useful Resources“. Teaching of Psychology, 28 (3), 182–191 (2001). 
  6. Dunn.D., Halonen.J,Smith.R., (2008). '. Wiley-Blackwell, 12.
  7. Witkowski. „Thirty-Five Years of Research on Neuro-Linguistic Programming. NLP Research Data Base. State of the Art or Pseudoscientific Decoration?“. Polish Psychological Bulletin, 41 (2), 58–66 (2010). 

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: