Neurotoksinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Neurotoksinastoksinas, veikiantis nervų ląsteles (neuronus), jų sinapses. Dažniausiai veikia membranų baltymus – jonų kanalus. Savigynai ir puolimui neurotoksinus ar jų komponentus nuoduose turi įvairios gyvačių, bičių, skorpionų, vorų, medūzų rūšys. Dažniausiai nuo neurotoksinų nukenčia stuburiniai. Neurotoksinų poveikis – staigus paralyžius: paralyžiuojami raumenys, sustoja kvėpavimas ar širdies veikla. Neurotoksinų pavyzdžiai: tetrodoksinas, batrachotoksinas.

Išorinius neurotoksinus sudaro gamtoje randamos medžiagos: anglies monoksidas, metalai (pvz., gyvsidabris), skysčiai (etanolis) ir kitos vienalytės medžiagos. Kai toksinas patenka į auką, nuodų poveikis priklauso nuo dozės. Mažomis dozėmis etanolis (alkoholis) sukelia apsvaigimą, girtumą. Ilgiau veikiant ir viršijant saugią ribą alkoholis silpnina ir naikina neuronus.

Vidinius neurotoksinus sudaro medžiagos gaminamos kūno viduje. Neurotoksinas smegenyse – glutamatas. Paradoksaliausia, kad jis yra vienas iš neuromediatorių. Kai glutamato koncentracija apie neuroną viršija kritinę ribą, neuronas susinaikina.

Stiprus neurotoksinas, toks kaip batrachotoksinas, veikia nervų sistemą sukeldamas nervo depoliarizaciją, o raumenų skaidulose dėl padidėjusio natrio jonų kiekio sudirginama ląstelės membrana – sukeliamas paralyžių.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Neurotoksinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2200-0=2200 wiki spaudos ženklai).