Neutroninė žvaigždė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
RX J1856.5-3754, vienos artimiausių Saulei neutroninių žvaigždžių nuotrauka rentgeno spinduliuose. Šio žvaigždės masė maždaug lygi Saulės masei, skersmuo - keletas kilometrų, paviršiaus temperatūra apie 434,000°K.

Neutroninė žvaigždė – labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Matmenys – keliasdešimt kilometrų, o masė tarp 1,4-3 Saulės masių. Pasižymi itin stipriu Rentgeno spinduliavimu, magnetiniu lauku, temperatūra bei dideliu sukimosi greičiu.

Pulsarai, magnetarai yra neutroninės žvaigždės.

Atradimas

1933 m., praėjus metams po neutronų atradimo, Walter Baade ir Fritz Zwicky teoriškai numatė neutroninių žvaigždžių egzistavimą. J. Robert Oppenheimer (19041967) ir G. M. Volkoff 1939 m. apskaičiavo teorinį neutroninės žvaigždės modelį. 1967 m. astronomai Jocelyn Bell ir Antony Hewish atrado radioimpulsus, kuriuos paaiškino kaip sklindančius iš neutroninės žvaigždės.

Sandara

Žvaigždė sudaryta beveik vien iš neutronų. Kadangi tankis (1016-1018 kg/m³) artimas branduolio tankiui, tai reiškia, kad elektronai praktiškai „prispausti“ prie branduolio – elektronui susijungus su protonu, susidaro neutronas. Neutroninė žvaigždė primena vientisą didelį atomo branduolį.

Susidarymas

Yra keli susidarymo būdai:

  • Po II ir I b/c supernovų sprogimų. Supernovos masė – apie 8 Saulės masių. Jei žvaigždės masė didesnė – susidaro juodoji skylė, jei mažesnė – supernovos sprogimas neįvyksta, o susidaro baltoji nykštukė.
  • Užgesus baltajai nykštukei.

Savybės

Neutroninės žvaigždės temperatūra iš pradžių siekia 100 milijardų kelvinų. Neutrinų spinduliavimas atima daug energijos ir jau po metų temperatūra nukrinta iki 1 milijardo kelvinų. Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+4409-21=4388 wiki spaudos ženklai).